Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Kartu su vasara atkeliavo ir naujas turizmo sezonas. Turizmas svarbus ir Plungei – rajone galime priskaičiuoti nemažą kiekį lankytinų objektų. Kai kurie iš jų tikrai populiarūs, tačiau yra ir tokių, kurie, kaip parodė atliktas tyrimas, yra nepritaikyti lankytojų poreikiams. Įdomu tai, kad tarp jų – ir vieni lankomiausių mūsų rajone.

Viršijo šalies vidurkį
Plungės turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Sandra Kasmauskienė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams pirmadienį pristatė Plungės rajono lankytinų vietų apžvalgą. Ji parengta pagal viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ praėjusiais metais atliktą tyrimą.

Jo metu vertintos autobusų bei geležinkelių stotys, jų patogumas, kultūros įstaigos, muziejai, juose rengiamos edukacijos, lankytojams sudarytos atsiskaitymo galimybės ir jų patogumui pritaikytas darbo laikas. Dėmesys kreipiamas ir į laisvalaikio zonas – miesto parkus, turizmo informacijos centrus, pagrindines miestų aikštes.

Žinoma, atsižvelgiama ir į tai, kaip turistų poreikiams yra pritaikyti lankytini objektai, ar yra įrengtos tuose objektuose orientuotis padedančios informacinės lentos, viešieji tualetai, ar objektai pritaikyti neįgaliesiems, šeimoms su mažais vaikais. Žiūrima, ar turistus kviečiančių įstaigų interneto svetainės yra pateikiama visa reikalinga informacija.

Siekiant standartizuoti tyrimą, šie objektai yra vertinami visoje Lietuvoje. Anot S. Kasmauskienės, Plungės rajonui suteiktas įvertinimas – 67 procentai – viršija šalies vidurkį, kuris siekia 64 procentus.

Į tyrimą įtraukti 29 mūsų rajone esantys turistiniai objektai. Šie objektai, kaip minėta, vertinti pagal orientavimosi, susisiekimo, parkavimosi, informacijos pateikimo ir kitus kriterijus.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Geriausią įvertinimą rajone gavo Plungės dvaro sodyba bei parkas. Šiam objektui bendrai skirti 94 procentai. Plungės TIC įvertintas 91 procentu. Šalies vidurkį smarkiai lenkia ir dar septynios turistų traukos vietos. Plungės Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, Platelių lankytojų centras, Plungės senamiesčio aikštė surinko po 85 proc. visų galimų balų, laikrodinė-oranžerija – 83 proc., Šaltojo karo ekspozicija ir Plungės Laisvės alėja – 81 proc., Platelių dvaro sodyba ir parkas – 80 proc.

Būtina gerinti infrastruktūrą
Net penki iš septynių žemiau Lietuvos vidurkio įvertintų turistinių objektų yra Plateliuose. Tai Platelių ežero apžvalgos aikštelė, ežerą juosiantis dviračių takas ir Šeirės takas. Prastokai įvertintas ir poeto Vytauto Mačernio muziejus, Platelių jachtų klubo bei Plokštinės stovyklaviečių maudyklos. Pagrindiniai šių vietų trūkumai tie, kad nėra viešųjų tualetų, trūksta suoliukų, pramogų vaikams, objektai nepritaikyti neįgaliems lankytojams.

Žemiausius įvertinimus gavo penki mūsų rajone esantys turistiniai objektai. Skvereliui prie Babrungo upės krioklio skirti 49 proc., Kaušėnų holokausto memorialui ir Siberijos bokštui – 43 proc., Gegrėnų piliakalnių takui – 42 proc.

Įdomu tai, kad prasčiausiai įvertintas mūsų rajono pasididžiavimas – Gandingos piliakalnis. Jam skirta tik 14 procentų balų, o trūkumų – visa puokštė: sunku susiorientuoti vietovėje, prastas parkavimas, objektas nepritaikytas šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems.

Reikalingas finansavimas
TIC vadovė teigė, kad kai kuriose srityse yra stengiamasi ištaisyti padėtį. Vykdant funkcinių zonų projektus bendradarbiaujama su Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriais. Anot S. Kasmauskienės, lankytinuose objektuose trūksta informacinių stendų. Be to, nepakanka ir informacijos užsienio kalbomis.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Komiteto narės Vidos Bondauskienės manymu, norint pagerinti situaciją, reikėtų tam skirti finansavimą: „Rengėme planus dėl mokyklų ir darželių remontų. Šiuo atveju taip pat reikėtų sudaryti planą. Pamažu, per penkerius metus būtų įmanoma atlikti reikalingus pakeitimus. Galbūt pavyktų ir pritraukti verslą. Tokie tyrimai yra savotiškos gairės, ką reikia daryti.“

TIC direktorė pritarė tokiai minčiai. Atsiradus finansavimui per metus būtų galima investuoti į skaitmenizaciją arba pastatyti trūkstamus ženklus. Pradžioje tam užtektų ir nedidelių sumų – 10 ar 20 tūkstančių eurų per metus.

Kalbėta, jog šiuo metu svarbiausia išspręsti tualetų trūkumo problemą. Būtina užtikrinti, kad biotualetai atsirastų prie Plateliuose esančių maudyklų. „Atvažiavęs lankytojas išsiveža vienokią ar kitokią patirtį, o mes norime, kad jis grįžtų. Tuo labiau, kad dabar Plateliai siekia tapti kurortine vietove. Turime padaryti namų darbus“, – priminė S. Kasmauskienė.

Komiteto nariai pateikė siūlymą nuo kitų metų Savivaldybė biudžete numatyti lėšų lankytinų objektų infrastruktūrai gerinti.