Redakcijos nuotr.

Vasarą žmonės atostogauja, ruošiasi naujiems darbams. Vasarą nurimsta politinis gyvenimas. Žiniasklaida neskelbia didelių naujienų, prasideda, kaip juokauja žurnalistai, agurkų sezonas.

Tik ne šiais metais ir ne Lietuvoje. Vis nauji skandalai, protesto mitingai, žiniasklaidos ir politologų kritika valdančiajai koalicijai, Premjerui, Vyriausybei ir Prezidentui.

Ir iš tiesų šiomis dienomis dažnas žmogus sau užduoda klausimą: ar galiu pasitikėti premjeru, prezidentu, bendrai dabartine šalies valdžia?

Ir dažną, tikriausiai, apima abejonės. Jos turi labai rimtą pagrindą.

Pagrindą abejonėms, nepasitikėjimui pirmiausia sukėlė tai, kaip buvo suformuota dabartinė Seimo koalicija. Laimėjusi rinkimus socialdemokratų partija apgavo rinkėjus ir į Premjerus delegavo Gintautą Palucką. Vietoj Vilijos Blinkevičūtės, likusios Briuselyje ir siekiančios gauti „auksinę“ Europos Parlamento (EP) nario pensiją, kuri priklauso išdirbusiems EP keturias ir daugiau kadencijų.

Toliau sekė koalicijos sudarymas, įtraukiant „Nemuno aušrą“. Buvo kitų pasirinkimų, tačiau socialdemokratų manevras turėjo tik vieną tikslą: užsitikrinti milžinišką, praktiškai konstitucinę 85-ių parlamentarų daugumą, kad galėtų „buldozeriu“ primesti savo valią.

Kuo pavirto vadinamoji nekilnojamojo turto mokesčio reforma? Iš esmės valdžios žmonės save „atleido“ nuo šito mokesčio. Nes jų nustatyta 450 tūkstančių eurų riba pirmam būstui reiškia, kad jei anksčiau G. Paluckas ar Remigijus Žemaitaitis ir kiti valdžios milijonieriai mokėjo, po „reformos“ šio mokesčio jau nebemokės.

„Tokia Seimo valia“, – skėsčiojo rankomis G. Paluckas po to, kai Seimo dauguma išsuko nuo atsakomybės parlamentarą Arūną Dudėną (nors koalicija sutartyje pasirašė pasižadėjimą nedengti nuo atsakomybės nusikaltusių politikų). Negana to, socialdemokratai mėgino apskritai pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir panaikinti politikų, kuriems iškeltos „čekiukų“ bylos, atsakomybę. Seimo rudens sesijoje socialdemokratai šias pataisas tikriausiai dar bandys „prastumti“.

Bet labiausiai nepasitikėjimą dabartine valdžia dažnam sukelia premjeras G. Paluckas. Nes darosi nebeaišku, kas jis – politikas ar verslininkas. Vyriausybės vadovas, besirūpinantis valstybe, bendru gėriu, ar savo įmonėmis, verslais, fiktyviais sandoriais, machinacijomis, o gal plantacijomis Turkijoje ir Brazilijoje?

G. Paluckas – buvęs jaunasis konservatorius. Tačiau žaibišką politinę karjerą pradėjo įsirašęs į socialdemokratų gretas. Dvidešimtmetis jaunuolis tampa Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, bet po dvejų metų atleidžiamas, maža to, nuteisiamas už piktnaudžiavimą tarnyba.

Toliau dalyvauja rinkimuose, bet visus pralaimi. Gelbsti socialdemokratų sąrašas. Ir jau 2015 metais G. Paluckas vėl tampa Vilniaus vicemeru, net išrenkamas partijos pirmininku, nors jo vadovaujami socialdemokratai pralaimi vienus rinkimus po kitų.

Dabar aiškėja, kad kopiant politinės karjeros laiptais (ir gana apgailėtinai klojantis patiems socialdemokratams), G. Paluckui gerokai sėkmingiau sekėsi versluose. Jo vadovaujamą įmonę finansuoja verslininkas Darijus Vilčinskas. Iš jo G. Paluckas įsigyja prabangų būstą (nors negali pagrįsti, iš kur gavo beveik ketvirtį milijono eurų). Sutapimas ar ne, bet G. Paluckas, būdamas Vilniaus vicemeru, mūru stoja už tai, kad buvusių Profsąjungų rūmų (su kuriais siejamas ir D. Vilčinskas) savininkams būtų išmokėta per 6 mln. eurų kompensacija.

Tuo metu, kai perka prestižinį būstą, G. Paluckas dar investuoja į butą name, aplink kurį jis, kaip Savivaldybės administracijos direktorius, suformuoja sklypą. Įmonė butą G. Paluckui perleidžia su 90 procentų nuolaida (nuo jo įsigijimo kainos).

Jau būdamas Seimo nariu G. Paluckas įsigyja žemės Brazilijoje ir Turkijoje, ten plėtoja riešutų plantacijas. O būdamas parlamentaru ir premjeru greta valdomos įmonės „Emus“ įsteigia įmonę „Garnis“ – tam, kad gautų iš valstybės banko „Iltė“ lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą. Priima į darbą naujos įmonės direktorių, tvarko verslo reikalus (nors Konstitucija Seimo nariams draudžia verstis kita veikla), tačiau rinkėjams ir toliau aiškina, kad elgiasi pagal įstatymus.

Kaip taikliai pastebėjo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, G. Paluckas savo kalbomis parodo, kad žmones, Lietuvos rinkėjus, jis „laiko pingvinais“ (nieko nesuprantančiais).

Ar galima pasitikėti tokia valdžia, tokiais politikais? Tokia Seimo dauguma, premjeras rūpinsis valstybe, jos gyventojais iškilus grėsmei, pavojui, ar žiūrės, kaip gelbėti savo kailį ir turtą? Kodėl šalies vadovas Prezidentas Gitanas Nausėda tyli, nekelia politinės atsakomybės reikalavimų? Ar tai daro irgi iš išskaičiavimo, kad jam ši koalicija tiesiog paranki?

Tai pagrįsti daugelio Lietuvos žmonių šiuo metu užduodami klausimai.

Ar atsakys į juos premjeras, Prezidentas?

Vargu bau. Slėpsis už 85 narius turinčios Seimo daugumos. Turint ją, nesvarbi jokia politinė atsakomybė, juolab rinkėjų nuomonė. G. Paluckas toliau laikys žmones nieko neišmanančiais pingvinais.

O nesant pasitikėjimo tarp valdžios ir žmonių, valstybė tikrai neklestės. Ir gerovės, ir saugumo bus vis mažiau.

Adomas ZAMULSKIS

Plungės rajono savivaldybės tarybos narys

Užs. Nr. 198