Kas „į minusą“, kas „į pliusą“ ir nemažą

2025 m. liepos 26 d.

Žurnalistė

Giedriaus Ramanausko metinėje deklaracijoje – riebus minusas

Sakoma, nėra nieko maloniau, kaip skaičiuoti pinigus. O jei skaičiuoji ne savo, dvigubai įdomiau. Įdomiausia sužinoti, kiek šlamančių per metus subyra į mūsų išrinktųjų kišenes, kurie prieš rinkimus mušdamiesi į krūtinę kalba, kad dirbs dėl mūsų, o ne dėl savo gerovės. Ar tikrai taip? Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 2024-ųjų viešų asmenų metines pajamų ir turto deklaracijas, tad turime galimybę pažiūrėti, kas per metus praturtėjo, o gal ką ištiko krizė. Užmeskime akį į Plungės rajono savivaldybės mero, vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus, jų padėjėjų, Savivaldybės tarybos narių ir Seimo narių deklaracijas.

Pabaiga (pradžia Nr. 55)

Metai buvo sėkmingi
Praėjusiame laikraščio numeryje apžvelgėme, kokius turtus per metus sukaupė „viršūnėlės“, o šį kartą užmesime akį į Savivaldybės tarybos narių „pinigines“. Kadangi taryboje dirba 25 išrinktieji ir ne visų jų deklaracijose matomi dideli pokyčiai, pasidomėsime tik tais, kurie per metus sukaupė ar prarado 10 ir daugiau tūkstančių eurų.

Pradėkime nuo tų, kuriems metai buvo sėkmingi ir jų turtas ar piniginės lėšos padidėjo.

Ko gero, nieko nenustebinsime pasakydami, kad didžiausią turtą yra sukaupęs Liudas Skierus. Jo metinėje šeimos turto ir pajamų deklaracijoje pamatai milijonus. Taigi per 2024-uosius L. Skieraus turtas ir pajamos išaugo 6 123 463 eurais. Ženkliausias pokytis deklaracijoje – kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų eilutėje. Skirtumas tarp 2023-iųjų ir 2024-ųjų metų – 5 851 480 eurų. Politikas deklaravo, kad dabar jo banko sąskaitoje yra 6 032 093 eurai. Per metus tarybos narys už 244 500 eurų įsigijo kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) ir dabar jų vertė siekia 259 615 eurų. Nuo 85 464 eurų iki 95 964 eurų pakilo žemės sklypų vertė, nuo 13 915 eurų iki 30 465 eurų – kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė, 433 eurais iki 3 126 eurų – kitų vertybinių popierių vertė. Be pokyčių politiko deklaracijoje gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė – 59 352 eurai, kelių transporto priemonių vertė – 42 500 eurų, akcijų vertė – 2 044 913 eurų. Tiesa, L. Skierus per metus susigrąžino 20 000 eurų skolą ir pats atidavė 142 629 eurus paskolos.

Politiko sutuoktinės Reginos Skierienės deklaracija nuo vyro skiriasi labai nedaug. Taigi galima sakyti, kad pora beveik visą turtą valdo lygiomis dalimis. O skirtumų matyti keliose eilutėse. R. Skierienės turimų kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė – 253 899 eurai ir per metus padidėjo 244 500 eurų. 10 500 eurų nuo 6 342 eurų pakilo moters turimų žemės sklypų Lietuvos Respublikoje vertė. Kitus registruotinus daiktus, meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius R. Skierienė įvertino 30 465 eurais (buvo 13 915 eurų), ankstesniais metais kredito įstaigose ir ne jose turėtas 64 793 eurų santaupas per metus papildė 20 356 eurais.

Antras pagal turto ir pajamų augimą per metus – Tomas Mašeckis. 2024-aisiais politikas įsigijo namą ar jo dalį, kurio vertė – 100 000 eurų, žemės sklypų už 1 400 eurų, kelių transporto priemonių už 500 eurų. Anksčiau tokio turto T. Mašeckis neturėjo. Iki 2024 m. santaupų kredito įstaigose ir ne jose neturėjęs tarybos narys pernai jau turėjo 7 550 eurų. Per metus politikui 1 552 eurais pavyko sumažinti 58 552 eurų skolą. Taigi bendras T. Mašeckio balansas – plius 107 898 eurai.

Politiko žmona Lina Mašeckienė nei labai praturtėjo, nei labai nuskurdo. Moteris nurodo vis dar turinti 500 eurų vertės transporto priemonę, 1 650 eurų padidino 1 000 eurų santaupas ir pardavė 400 eurų vertės žemės sklypą.

Trečias – Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas. Jo pliusinis balansas – 66 215 eurų. Tarybos narys deklaracijoje nurodo, jog, priešingai nei ankstesniais metais, jis pradėjo statybas ir nebaigtų statyti statinių vertė 2024 m. siekė 50 000 eurų. Įsigijo M. Kaunas ir 4 600 eurų vertės transporto priemonę, nuo 32 559 eurų iki 44 900 eurų padidino kredito įstaigose ir ne jose turimas pinigines lėšas.

Politikas yra paėmęs paskolą. Per metus ji sumažėjo 726 eurais: nuo 32 741 euro iki 32 015 eurų. Nepasikeitė tik opozicijos lyderio buto daugiabučiame name (140 000 eurų), žemės sklypų Lietuvos Respublikoje (18 650 eurų), kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių (1 287 eurai), kitų vertybinių popierių (220 eurų) vertė.

Politiko sutuoktinė Viktorija Kaunienė deklaruoja, kad jos buto daugiabučiame name vertė per metus nepakito ir yra 70 000 eurų, nepasikeitė ir turimų žemė sklypų vertė (17 500 eurų). Nuo 18 000 iki 17 000 eurų nukrito moters transporto priemonės vertė, 2 506 eurais iki 21 066 eurų sumažėjo santaupos. Kaip ir vyras, nebaigtus statyti statinius V. Kaunienė įvertino 50 000 eurų. Per metus moteris iki 100 000 eurų padidino ir 21 389 eurų skolos naštą.

Toliau su solidžiu pliusu rikiuojasi Audrius Misiūnas. Subalansavus deklaracijoje matomus didėjimus ir mažėjimus, nauda – 45 400 eurų. A. Misiūno butų daugiabučiuose namuose vertė per metus išaugo nuo 90 000 iki 115 000 eurų, žemės sklypų – nuo 75 000 iki 82 300 eurų, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – nuo 92 000 iki 123 000 eurų.

Politiko deklaracijoje matyti ir mažėjimų: kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė sumažėjo nuo 97 000 iki 92 100 eurų, kelių transporto priemonių – nuo 21 000 iki 8 000 eurų.

Riebus 35 700 eurų pliusas – ir Tado Šetkauskio metinėje turto ir pajamų deklaracijoje. Tiesa, prie teigiamo balanso pridedant didesnes skolas visada kyla klausimas, tai į naudą ar atvirkščiai? Taigi T. Šetkauskis 2023-iaisiais turėtą 2 000 eurų kelių transporto priemonę iškeitė į 20 000 eurų vertės transporto priemonę. Ir, kaip jau minėta, politikas 17 700 eurų padidino 2 710 eurų skolą. Per metus nepasikeitė tik tarybos nario gyvenamųjų namų (namo dalių) vertė – išliko 40 000 eurų, žemės sklypų Lietuvos Respublikoje vertė – 1 448 eurai, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma – 4 000 eurų.

Politiko sutuoktinės Kristinos Šetkauskės 2023 ir 2024 m. turto ir pajamų deklaracijos niekuo nesiskiria.

Nemenką 30 600 eurų pliusą per metus uždirbo Rimantas Petkus. Ankstesniais metais neturėjęs kitų Nekilnojamojo turto registre registruojamų patalpų, inžinerinių statinių, 2024 m. politikas jų įsigijo už 10 000 eurų. Už 10 600 eurų tarybos narys nusipirko ir žemės sklypų, kurių anksčiau neturėjo. Per metus R. Petkui pavyko sutaupyti 20 000 eurų ir taip kredito įstaigose ir ne jose turimą pinigų sumą padidinti iki 32 000 eurų. Tiesa, per metus 10 000 eurų sumažėjo politiko gyvenamojo namo (namo dalies) vertė ir dabar ji siekia 80 000 eurų. Nepakito tik kelių transporto priemonių vertė – 4 000 eurų.

„Į pliusą“ dirbo ir Linas Ramanauskas, per metus 22 845 eurais iki 70 964 eurų padidinęs santaupas, esančias kredito įstaigose ir ne jose. O visa kita politiko deklaracijoje – kaip ir 2023-iaisiais: buto daugiabučiame name vertė – 54 150 eurų, gyvenamojo namo (namo dalies) – 20 000 eurų, kitų Nekilnojamojo turto registre registruojamų patalpų, inžinerinių statinių – 9 500 eurų, žemės sklypų – 2 200 eurų, kelių transporto priemonių – 19 000 eurų.

Priešingai nei vyras, tarybos nario žmona Inga Ramanauskienė 16 500 eurų santaupas sumažino 10 875 eurais. Nepakito moters buto daugiabučiame name vertė (54 150 eurų), gyvenamojo namo (namo dalies) vertė (20 000 eurų), kitų Nekilnojamojo turto registre registruojamų patalpų, inžinerinių statinių vertė (9 500 eurų) ir žemės sklypų vertė (2 200 eurų).

12 500 eurų padidėjimas – ir Remigijaus Striaupos deklaracijoje. Per metus politikas nuo 45 200 eurų iki 52 700 eurų paaugino žemės sklypų vertę ir 5 000 eurų padidino ankstesniais metais turėtas 35 000 eurų santaupas. Visa kita – gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje, kelių transporto priemonių, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – be pokyčių ir išliko atitinkamai 40 000 eurų, 10 000 eurų, 20 000 eurų.

Ankstesniais metais turto neturėjusi tarybos nario žmona Lina Striaupienė įsigijo 7 500 eurų vertės žemės sklypų ir sukaupė 7 000 eurų santaupų.

Krito „į minusą“
Apžvelgus savo turtą pagausinusius politikus, metas pažvelgti ir į ne tokius sėkmingus metus išgyvenusius.

Daugiausiai nuostolių – 63 602 eurus – patyrė Giedrius Ramanauskas. Per metus politiko kelių transporto priemonių vertė nuo 50 000 eurų nukrito 45 000 eurų. Dar 32 992 eurus G. Ramanauskas skyrė 129 651 euro paskolai grąžinti. 610 eurų sumažėjo politiko santaupos ir dabar kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma sudaro 17 800 eurų. Žinoma, ne viskas buvo „į minusą“. Politikas per metus nuo 5 718 eurų iki 14 300 eurų padidino kitų vertybinių popierių vertę, atgavo 3 518 eurų skolos. Dar liko susigrąžinti 11 028 eurus. Gyvenamojo namo (namo dalies) bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė liko nepakitusi ir sudaro atitinkamai 140 000 ir 5 000 eurų.

Į skolas įlipo ir tarybos nario žmona Lina Ramanauskienė. Anksčiau jų neturėjusi moteris 2024 m. buvo skolinga 96 659 eurus. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų sumą politiko sutuoktinė padidino nuo 7 360 iki 16 454 eurų. Gyvenamojo namo (namo dalies) vertė išliko nepakitusi – 140 000 eurų.

Kitas į nesėkmingųjų eilę stoja Rimas Dužinskas su 39 311 eurų minusu. Per metus politikas neteko 14 000 eurų vertės kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, nuo 35 000 iki 29 500 eurų sumažėjo butų daugiabučiuose namuose vertė, nuo 56 567 iki 25 450 eurų gyvenamųjų namų (namo dalių) vertė. R. Dužinskas grąžino 2 341 eurą skolos ir dabar jos liko 25 942 eurai. Vienur „kritęs į minusą“, kitur tarybos narys „gavo pliusą“. Per metus nuo 8 700 iki 12 325 eurų padidėjo jo žemės sklypų vertė, už 6 600 eurų įsigijo kelių transporto priemonių, nuo 20 800 iki 24 222 eurų padidino santaupas.

Nė kiek ne geresni metai buvo ir tarybos nario sutuoktinei Loretai Dužinskienei. Jos butų daugiabučiuose namuose vertė sumažėjo 32 050 eurų ir dabar tik 2 950 eurų, gyvenamųjų namų (namo dalių) vertė nuo 56 567 eurų nukrito iki 25 450 eurų. Moteris, kaip ir vyras, atidavė 2 341 eurą skolos ir sumažino ją iki 25 942 eurų. Žemės sklypų vertė paaugo nuo 10 000 iki 17 745 eurų, 23 882 eurais padidėjo santaupos. L. Dužinskienės kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma 2024 m. buvo 97 596 eurai.

Jurgita Latakienė taip pat „krito į minusą“. Moteris pardavė valdytą 30 000 eurų vertės gyvenamąjį namą ar jo dalį užsienyje. Taip pat išleido visas turėtas santaupas – 7 166 eurus. Be pokyčių tik politikės nebaigtų statyti statinių, esančių Lietuvos Respublikoje, vertė – 15 000 eurų, ir kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė – 1 000 eurų.

Sutuoktinis Artūras Latakas taip pat pardavė užsienyje turėtą 30 000 eurų vertės gyvenamąjį namą ar jo dalį, nebeturi 3 875 eurų santaupų užsienyje. Per metus vyro kelių transporto priemonių vertė ūgtelėjo 1 300 eurų iki 2 500 eurų. O nebaigtų statyti statinių, esančių Lietuvos Respublikoje, vertė išliko 15 000 eurų.

Ne tokį didelį, bet „minusą sukaupė“ ir Julius Nekrašas. Tiesa, minusas susidarė atidavus 18 019 eurų skolos. Politiko skolos likutis – 16 000 eurų. Visa kita tarybos nario metinėje deklaracijoje be pasikeitimų. Butų daugiabučiuose namuose vertė – 223 624 eurai, gyvenamųjų namų (namo dalių) – 199 469 eurai, kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) – 23 170 eurų, žemės sklypų Lietuvos Respublikoje – 8 213 eurų, kelių transporto priemonių – 101 675 eurų, akcijų – 4 345 eurai, santaupos – 52 853 eurai.

Politiko žmona Simona Nekrašienė tebeturi 2 317 eurų santaupų.

Alina Vičienė turto nedeklaravo.