
Rugpjūčio 30-ąją nuskambėjo pirmieji XX tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akordai. Penkis savaitgalius turėsime ne vieną progą mėgautis pačios aukščiausios klasės klasikinės muzikos koncertais. Kaip daugelis žino, šis festivalis gyvuoja ne be Plungiškių draugijos iniciatyvos – ji kartu su Žemaičių dailės muziejumi rūpinasi, kad Plungėje kasmet vyktų puiki muzikos šventė, apie kurią garsas jau seniai pasklido po visą Lietuvą. Tradiciškai prieš pirmąjį festivalio koncertą Plungiškių draugijos nariai susiburia draugėn. Tai įvyko ir praėjusį šeštadienį: Žemaičių dailės muziejuje organizuota draugijos sueiga.
Nuveikti darbai
Paprastai prieš sueigą į susirinkimą renkasi Plungiškių draugijos valdyba. Antrus metus draugijos valdybos susirinkimas vyksta Advokato namelyje. Čia, kaip žinome, jau kurį laiką yra Plungiškių draugijos būstinė. Dalis jos patalpų skirta šios organizacijos prezidento dr. Bronislovo Lubio atminimui įamžinti.
Plungiškių draugijos narių sueiga vyko kunigaikščių Oginskių rūmuose. „Kas būtume, kurie čia gyvename, be jūsų? Juk jūsų dėka Plungė garsinama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kokių gražių žmonių turime savo draugijoje“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Plungiškių draugijos direktorius kūrybinei veiklai Alvidas Bakanauskas.
Pasveikinęs sueigos dalyvius vėl sugrįžus į Plungę, Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus trumpai apžvelgė per metus nuveiktus darbus. Tiesa, pasak jo, nieko naujo ir ypatingo nepadaryta, tiesiog tęsiami pradėti darbai. Didžiausias metų darbas – suorganizuoti jubiliejinį XX tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kuris sutampa dar su viena įsimintina proga – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimu. Prezidentas priminė apie gegužės mėnesį įvykusį tradicinį Kauno medikų apsilankymą, jų susitikimą su Plungės medikais ir Plungės rajono bei Rietavo moksleiviais, galvojančiais apie medicinos studijas. L. Skierus pasidžiaugė, jog Plungės ligoninės direktoriaus Remigijaus Mažeikos ir Plungiškių draugijos narių, žinomų medikų Remigijaus Žaliūno ir Rimanto Benečio pastangomis sveikatos apsaugos reforma Plungės ligoninei bus švelnesnė. „Netaps ligoninė priėmimo skyriumi ir paskirstymu į kitas ligonines. Bus normali ligoninė“, – pasidžiaugė L. Skierus.
Kaip jau minėta, Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – Plungiškių draugijos vizitinė kortelė, tad apie jo gimimą, nueitą kelią kalbėjo daugiausiai prie jo organizavimo prisidėjusi Genovaitė Žiobakienė.

„Per 20 metų įvyko daugiau nei 150 festivalio koncertų. Publikos muzikinis išsilavinimas labai pakilo. Kiti Lietuvoje vykstantys festivaliai – komerciniai, o mūsų festivaliai, kuriuose apsilanko po 1 000 žmonių, visus tuos metus buvo nemokami. B. Lubys aukštai pakėlė kartelę, jo a. a. dukra Jūratė ją išlaikė“, – pabrėžė ir L. Skierus.
Dėmesys to vertiems žmonėms
A. Bakanauskas susirinkusiesiems trumpai apžvelgė, kas buvo kalbama valdybos posėdyje, kokius darbus planuojama nuveikti. Plungiškių draugijos valdybos nariai nemažai diskutavo apie tai, jog Plungė turi daug garbingų žmonių, kurių vardas skamba visoje Europoje, kurie gali būti pavyzdžiu plungiškiams, Plungės jaunimui, todėl turėtų atsirasti simboliniai ženklai, galbūt sukurtos multimedijos jų darbams įprasminti. Didelis dėmesys skirtas artėjančiam R. Benečio jubiliejui. Plungiškių draugijos vizija – įamžinti šį nusipelniusį kardiologą. Sumanymas – dokumentinio filmo sukūrimas.
Valdybos posėdyje kalbėta ir apie istorinės medžiagos rinkimą. Kaip sakė A. Bakanauskas, amžinybėn iškeliavęs Plungės garbės pilietis Alfonsas Beresnevičius sukaupė nemažą Plungės istorijos nuo 1956 m. archyvą. Dalis šio archyvo yra Žemaičių dailės muziejuje, dalis – Plungės viešojoje bibliotekoje, dar viena dalis liko vaikams, kurie archyvą nori perduoti Plungiškių draugijai. „Mes nenorime jo paimti ir padėti į sekciją. Mes jį pradėsime apdoroti: galbūt skaitmeninti nuotraukas, klasifikuoti… Ir tada turėsime sukaupę didelę Plungės istorijos archyvinę medžiagą“, – dalijosi planais su bendraminčiais A. Bakanauskas.

Nuo istorijos iki vietovardžių
Kitiems Plungiškių draugijos nariams taip pat suteikta galimybė pasisakyti, išsakyti pastabas ar atkreipti dėmesį į problemas.
Krepšinio treneris Genadijus Glikmanas prieš kurį laiką buvo iškėlęs mintį išleisti knygą apie Plungės sporto istoriją. Šio darbo jis ėmėsi su Plungės garbės piliečiu, sporto entuziastu Viktoru Vaitkumi. Planuota, jog knygą turėtų sudaryti trys dalys. Tačiau pradėjus rinkti medžiagą susidurta su sunkumais. Visų pirma ne visada pavyksta rasti žmonių, kurie galėtų paaiškinti vienos ar kitos nuotraukos atsiradimą, ypač jei ji iš labai ankstyvos Plungės sporto istorijos. Kita problema – kritika net nepradėjus knygos leidybos. Pasak G. Glikmano, kadangi ir jam, ir V. Vaitkui trūksta knygų leidybos patirties, nuspręsta daryti interviu su sportininkais ir kelti juos į „YouTube“ platformą. „Tie, kurie moka daryti knygas, galbūt panaudos mūsų surinktą medžiagą“, – kalbėjo G. Glikmanas. A. Bakanauskas siūlė neapleisti pradėto darbo ir įgyvendinti sumanymą išleisti knygą, o pagalbos paprašyti bibliotekos darbuotojų.
Dėl vietovardžių pakeitimų pastabų turėjo Antanas Jašinskis. Anot jo, žemaičiai turėtų imti pavyzdį iš dzūkų ir susivieniję pasiekti, kad Gandinga vėl taptų Gondinga, o Kantaučiai – Kontaučiais.

Sulaukta sueigoje ir svečių, kurie atvyko ne tuščiomis. Ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės altininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius daktaras muzikas Remigijus Vitkauskas Plungiškių draugijai įteikė dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą apie maestro Juozą Domarką.

Neužmiršta tradicija pasveikinti jubiliejus švenčiančius draugijos narius. Šiemet gražiausios puokštės ir širdingiausi sveikinimai skirti G. Žiobakienei ir Violetai Skierienei. O visų draugiškai užtraukti „Ilgiausių metų…“ diriguojant Stasiui Domarkui sukūrė dar šventiškesnę nuotaiką.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, Plungiškių draugiją papildė nauji nariai. Tai – Mindaugas Virbickas ir V. Vaitkus.
Parašykite komentarą