Kasmet Plungės rajono savivaldybės renkamame geriausių sportininkų dešimtuke jau ne pirmus metus paprastai net kelias vietas užima Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) dziudo sportininkai. Ir tai nestebina žinant, kad Plungės dziudistai vieną po kitos skina pergales ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje arenoje. Kaip teigia Plungės SRC direktorius Alvydas Viršilas, tai – didelis tiek pačių jaunųjų dziudistų, tiek juos treniruojančių Antano Kastecko ir Roberto Zimkaus nuopelnas.

Įdirbis – nuo mažų dienų

„Kai prieš kelerius metus pamačiau, kad treneris Robertas nagrinėja savo auklėtinių kraujo tyrimų rezultatus, tapo aišku, kad tai – visai kitas darbo su sportininkais lygis ir kitoks požiūris į sportą“, – teigia A. Viršilas.

Pasak jo, dalis treniruotes Plungės SRC lankančių vaikų migruoja tarp skirtingų sporto šakų ir užsiėmimų, tačiau dziudistai yra patys stabiliausi. „Žaviuosi trenerių gebėjimu išlaikyti vaikus. Kitose sporto šakose didesnis judėjimas, ateina paauglystė, vaikus traukia gatvė. O čia maža kaita“, – sako centro vadovas.

Neretai į dziudo užsiėmimus tėvai savo atžalas atveda itin jauno amžiaus – vos pradėjusius lankyti mokyklą arba dar anksčiau.

Antai savo pasiekimais dziudo sporte garsėjanti Saulė Einingė treniruotis pradėjo vos 6-erių ir šiandien gali didžiuotis ne viena svaria pergale tiek Lietuvos, tiek Europos jaunių taurės etapuose. Kurį laiką mergina buvo atsitraukusi nuo sporto, koją pakišo sveikatos problemos, tačiau jos treneris A. Kasteckas džiaugiasi, kad pavyko rasti gerą fizioterapeutą ir šiandien mergina vėl aktyviai treniruojasi ant tatamio.

Saulė užpernai tapo Lietuvos jaunučių čempione, pernai laimėjo pirmąją vietą Lietuvos jaunimo čempionate ir antrąją – Lietuvos suaugusiųjų čempionate, šiemet pelnė aukso medalį Latvijos suaugusiųjų čempionate, sidabrą – Baltijos šalių čempionate ir Lietuvos jaunimo bei jaunių čempionate, visai neseniai pelnė bronzą Europos jaunių taurėje Rygoje.

Svarbus šeimos palaikymas

Kitas perspektyvus ir jau daug pasiekęs Plungės SRC sportininkas Majus Petrauskas dziudo užsiėmimus pradėjo lankyti 8-erių. Iki tol meno mokykloje mušė būgnus ir lankė dainavimo pamokas, tačiau galiausiai meninę veiklą nukonkuravo sportas.

„Į dziudo atvedė mama. Buvau hiperaktyvus vaikas, tai, matyt, ieškojo, kur galėčiau išsikrauti“, – pirmuosius žingsnius šiame sporte prisiminė vaikinas.

„Ne tas žodis, koks hiperaktyvus. Kai vykdavom į varžybas, Majų visada sodindavome autobuso priekyje, šalia savęs, nes kitaip nulindęs į galą tokį šaršalą pakeldavo, kad ojoj…“, – juokiasi treneris A. Kasteckas.

Paklaustas, kuo jį žavi dziudo, Majus sako, kad jam patinka jausmas, kai įveikęs varžovo pasipriešinimą paguldo jį ant tatamio. Žinoma, kartais būna ir pats patiestas ant kilimėlio. Visa laimė, jei pavyksta nukristi saugiai, jei ne – neišvengsi traumos. Štai visai neseniai lūžo riešas, praeity būta ir daugiau susižalojimų.

„Mama jautriai į traumas reaguodavo, bet tėtis su broliu palaikė, ragino nepasiduoti. Brolis pats daug metų lankė karatė, tad gerai žino kovų menų užkulisus“, – šeimos palaikymu džiaugiasi vaikinas.

O kaip sekasi suderinti treniruotes, kurioms skiria kone visus vakarus, ir mokslus? „Neslėpsiu, tai nėra lengva. Bet neturim kitos išeities, reikia gerai mokytis, nes treneris yra apsakęs: nesimokysit – į varžybas nevažiuosit.“

Dabar pagrindinis Majaus išsikeltas tikslas – laimėti aukso medalį Europos taurės varžybose. Jo treneris R. Zimkus sako, kad šis tikslas yra įgyvendinamas, nes ankstesni plungiškio rezultatai – labai geri. Užpernai Majus pelnė pirmąją vietą Lietuvos dziudo čempionate jaunių grupėje, pernai buvo pirmas Lietuvos čempionate jaunimo grupėje ir antras jaunių grupėje, be to, pelnė aukso medalį KYODAI turnyre Rygoje. Šiemet suaugusiųjų Lietuvos čempionate pelnyta trečioji vieta, na, ir šviežiausia pergalė – jaunių Europos taurėje Rygoje, kur irgi užėmė trečiąją vietą.

Laimėjimais džiugina ir kiti sportininkai

R. Zimkus sako negalintis nepasidžiaugti ir kitais savo auklėtinių laimėjimais: „Praėjusį savaitgalį buvom Druskininkuose, su mažaisiais dalyvavome atvirame Lietuvos U-11 ir U-13 dziudo čempionate, iškovojom 4 medalius. Auginam jaunąją kartą.“

Savo pergalėmis nebe pirmus metus džiugina broliai Vygirdas ir Girvydas Narkai, Eimantas Jakas, Ignas Stankevičius, nemažai kitų A. Kastecko ir R. Zimkaus auklėtinių.

Dziudo treniruotes Plungės sporto ir rekreacijos centre lanko apie 80–90 vaikų, yra ir suaugusių sportininkų, buvusių SRC auklėtinių, bei veteranų būrelis.

„Kai prieš trejus metus dziudistai pradėjo važinėti į Europos taurės varžybas, iš pradžių nebuvo jokių pergalių, o dabar grįžta su medaliais. Vadinasi, jau yra patirtis ir įdirbis. Treneriai darbuojasi atsiraitoję rankoves, išvykos į varžybos suplanuotos kone kiekvieną savaitgalį. Šie metai jiems buvo itin aktyvūs. Ir dabar matyti, kad mūsų auklėtiniai yra lygiaverčiai kovotojai su norvegais, vokiečiais, kitų šalių atstovais. Žavi ir mūsiškių sportininkų pasitikėjimas savimi – kur benuvažiuotų, visada ant tatamio išeina taip, lyg būtų namuose“, – sako A. Viršilas.

Neaiškios ateities perspektyvos

„Mūsų jaunimas pretenduoja į geriausiųjų penketuką Europoje, – jam antrina treneris R. Zimkus. Bet ar nesunku paleisti daug metų treniruotą jaunąjį sportininką, kai šis, baigęs mokyklą, išvyksta studijuoti į didesnį miestą? „Esam jau susitaikę su tuo. Liūdina tik tai, kad didmiesčiuose trūksta stiprių dziudo klubų, kuriems galėtume perleisti savo auklėtinius ir būtume ramus, nes žinotume, kad jais bus tinkamai pasirūpinta.“

O kokių savybių reikia geram dziudistui?

„Reikia ir greičio, ir jėgos, – vardina A. Kasteckas. – Ne mažiau svarbu, kad mūsų auklėtiniai gerai mokytųsi. Jei suprastėja pažymiai, tuoj įspėjam, kad eisim kalbėtis su mokytojais. Ir patys, būna, sulaukiam mokytojų skambučių, klausia, ar tiesa, kad mokom vaikus muštis. Nemokom. Priešingai, kalbamės apie bendravimo kultūrą, apie tai, kad gatvėj pamačius šiukšlę reikia pakelti ir išmesti į šiukšliadėžę. Tokia yra dziudo filosofija – pagarba kitam, aplinkai.“

Nuo mažų dienų skiepydami pagarbą, dziudo treneriai apgailestauja, kad patiems kasdienybėje neretai tenka susidurti su kitokia bendravimo kultūra. Antai dabar didžiausias rūpestis – dėl patalpų, kuriose galėtų treniruotis.

Jau daug metų dziudo treniruotės vyksta Mykolo Oginskio dvaro žirgyne, čia dziudistai turi savo salę ir persirengimo patalpas. Tačiau žirgynas prieš kelerius metus pradėtas restauruoti. Atlikus darbus viename jo korpuse, artimiausiu metu ketinama imtis ir tos dalies, kur glaudžiasi dziudistai.

„Daug metų mums buvo sakoma, kad nėra ko pergyventi, kad suremontavus šią žirgyno dalį mums bus pritaikytos patalpos antrame aukšte, kad čia bus įrengta salikė ir net šioks toks sporto muziejus, kur galėsime laikyti savo trofėjus. Bet po paskutinio Savivaldybės atstovų vizito tapo aišku, kad čia sugrįžti nebegalėsime, po remonto čia viskas bus pritaikyta kultūrinei veiklai“, – apmaudo neslepia pašnekovai.

Dziudo treneriams pasiūlyta kurį laiką treniruotes rengti Plungės specialiojo ugdymo centro sporto salėje. A. Kasteckas ir R. Zimkus sako matantys šią išeitį tik kaip laikiną, juolab kad tokia kaimynyste nesidžiaugia ir pats centras, kadangi dziudo inventoriui reikia nemažai vietos. „Pasakojo pasakojo, kaip pritaikys mums patalpas žirgyne, kaip čia viską puikiai padarys. Kėlėm klausimą, gal dabar statomoj universalioj sporto salėj mums atsirastų koks kampas, bet mums buvo pasakyta, kad nėra reikalo ir kad nesirūpintume, nes galėsime likti čia, žirgyne. O dabar paaiškėjo, kad nei žirgyne, nei universalioj sporto salėj mums vietos neliko. Toks jausmas, kad esam nebereikalingi“, – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslepia A. Kasteckas.