Asociatyvi nuotr

„Nebežinome, kur kreiptis ir ko prašyti pagalbos – gal viešumas padės? Vakarais nuo 22 valandos iki pat vidurnakčio Lentpjūvės gatvėje prasideda jaunimo ralis – kas motoroleriais, kas su tom mažom mašinėlėm lekia, o garsas – kaip žoliapjovių. Nei užmigsi, nei pailsėsi. Nebegalime tvertis“, – tokiais žodžiais kreipėsi vadinamųjų kareivinių kvartalo gyventojas Antanas.

Ne tik garsas, bet ir greitis bei pavojingas manevravimas
Vyras pasakojo, kad problema yra ne tik jaunimo vairuojamų dviračių ir keturračių motorinių priemonių skleidžiamas čaižus garsas. Kita bėda – chuliganiškas jų vairavimas, pasireiškiantis ne tik viršijamu greičiu, bet ir pavojingu manevravimu per abi kelio juostas, staigiu greitėjimu ir stabdymu, motorolerių važiavimu ant galinių ratų ir kitais pavojingais metodais. Juos matant aplinkiniams oda šiurpsta, nes taip vairuojant iki nelaimės – tik vienas žingsnis.

„Policija žino apie tokias jaunimo linksmybes, bet nieko nedaro, kamerų irgi nėra toj gatvėj. Su kaimynais kalbam, kad per visą vasarą mažai buvo ramių vakarų, o dabar, kai prasidėjo mokslo metai ir jaunimas sugrįžo į miestą, spėjame, kad to cirko bus dar daugiau. Negi nėra kokio būdo jiems sudrausminti? Gal policija turėtų aktyviau patruliuoti tokiose ralistų pamėgtose gatvėse“, – svarstė vyras.

Dažnas plungiškis pasakytų, kad su ta pačia problema susiduria ne tik Lentpjūvės, bet ir kitų miesto gatvių gyventojai. Ten, kur jaunimas gali smagiai įsibėgėti, ten ir lekia, vos tik gatvės ištuštėja. O jei ta gatvė yra miegamajame rajone – juk tik dar smagiau.

Tokia pramoga – ir adrenalinas, ir azartas, ir noras maištauti prieš nusistovėjusią tvarką, ir galimybė paerzinti tuos, kuriems vakarais jau norisi ne vėją gaudyti, o ramiai ilsėtis.

Jaunimas visais laikais rasdavo būdų maištauti, o pastaraisiais metais populiaru tą daryti pasikinkius kokią didelio greičio neišgaunančią, tačiau daug triukšmo sukeliančią transporto priemonę.

Kur policija žiūri?
Jei per vakarą tau po langais praskrieja vos vienas kitas toks triukšmadarys, tikriausiai nė dėmesio neatkreiptum. Bet ką daryti, kai tokie skraidūnai lekia vienas po kito, ne tik poilsį drumsdami, bet ir brangų miegą atimdami, o kartu ir galimybę kitą rytą pasitikti žvaliam ir pailsėjusiam?

Apie šią problemą kalbėjomės su laikinąja Plungės rajono policijos komisariato viršininke Loreta Tamaliūnaite. Pašnekovė patvirtino pati neretai girdinti vėlyvuosius triukšmadarius ir anksčiau, kai dar nėjo vadovaujančių pareigų, pavymui jų, kaip ir dažnas mūsų, sušukdavusi – kur policija žiūri?!

Sauliaus NARKAUS nuotr.

„Man ir pačiai labai norėtųsi išspręsti tą bėdą, bet galiu pasakyti vieną – Plungės rajono policijos komisariatas neturi įrangos transporto priemonių skleidžiamam triukšmui matuoti. Taigi neturime jokių techninių galimybių išaiškinti ir bausti pažeidėjus. Kai gauname pranešimus apie konkrečius atvejus, į pagalbą kviečiame Klaipėdos apskrities Kelių policijos pareigūnus. Tačiau kasdien į Plungę jie neprivažinės, o mes, kaip ir minėjau, esame bejėgiai“, – akcentavo komisariato vadovė.

Pasak jos, vakarais triukšmaujančių jaunuolių gaudymas – lyg kova su vėjo malūnais. Paprastai jie dar iš toli pamato pareigūnų automobilį ir pro šalį pravažiuoja ramiai bei tvarkingai, nekeldami triukšmo. Būna ir taip, kad žinią apie vienur ar kitur stovintį ekipažą kas nors praneša socialiniuose tinkluose, o tada toje gatvėje įsivyrauja mirtina tyla ir ramybė.

„Mes jokiu būdu nenusišalinam“
„Net jeigu ir sustabdome įtartinai garsiai važiuojančią transporto priemonę, negalime bausti jos vairuotojo, nes, kaip minėjau, neturime techninių galimybių išmatuoti triukšmui. Paprastai tokios priemonės būna praėjusios techninę apžiūrą, vairuotojai blaivūs, bendrauja ramiai – neprikibsi. O kai pareigūnų nebematyti – visai kita dainelė, – situaciją vaizdžiai piešė L. Tamaliūnaitė. – Bet mes jokiu būdu nenusišalinam nuo šios problemos. Vakarais pasistengsim dažniau pravažiuoti jūsų paminėta Lentpjūvės gatve, gal tai atneš gyventojams daugiau ramybės. Bet šiuo atveju norėtųsi ir jaunuolių tėvų atsakomybės. Jei jau nuperka tokias transporto priemones, turėtų sužiūrėti, kaip ir kada vaikai jas vairuoja. Jei jaunuoliui labai norisi adrenalino, gal tegul tėvai vežasi jį miško keliais palakstyti. Nors ir ten galioja Kelių eismo taisyklės.“

Komisariato vadovė sakė matanti ir kitą galimybę spręsti šią problemą – kalbėtis su pačiu jaunimu mokyklose, kitose jų susibūrimo vietose, vykdyti švietėjišką darbą. „Apie tai irgi pagalvosime. Pasitarsime su bendruomenės pareigūnėmis, kaip suaktyvinti šią veiklą“, – pažadėjo.

Reikalinga vietos valdžios pagalba
Apie naktinių skraidūnų keliamą triukšmą bei galimybes juos sutramdyti „Labas, Plunge“ kalbėjosi ir su Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininku Aurelijumi Jankausku. L. Tamaliūnaitė minėjo, kad nustatant triukšmą keliančias transporto priemones plungiškiams pareigūnams talkina Kelių policija, tad jos vadovo teiravomės, ar dažnai tenka darbuotis Plungėje ir ar tokios priemonės duoda kokį rezultatą.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato nuotr.

„Su jaunimo vairuojamų motorinių transporto priemonių vėlyvu metu keliamu triukšmu susiduria ne tik Plungė. Tą pačią problemą turime ir Klaipėdoje, ir kituose apskrities miestuose. Esmė tame, kad policijos komisariatai negauna lėšų su tokiais pažeidimais kovoti reikalingoms techninėms priemonėms, konkrečiai – triukšmo lygio matuokliams – įsigyti. Daugeliu atvejų čia talkina Savivaldybės – jų skirtomis lėšomis tokią įrangą jau įsigijo Palangos, Kretingos, Gargždų, Klaipėdos miestų komisariatai. Plungėje taip pat būtų labai naudinga tokia Savivaldybės iniciatyva ir pagalba. Skirdama lėšų tokiai įrangai ji galėtų padėti pasiruošti vietiniam komisariatui kitam šiltajam sezonui, kai aptariama problema ypač opi“, – siūlo A. Jankauskas.

Pasak jo, Kelių policijos pareigūnai pernai visoje apskrityje nustatė apie 70 atvejų, kai jaunuolių vairuojamos motorinės priemonės viršijo leistiną triukšmo lygį. Per šių metų 7-is mėnesius tokių atvejų apskrityje nustatyta jau 100, o iki metų pabaigos šis skaičius dar tikrai augs.

„Tai dažniausiai jaunuoliai, persidarę savo turimų motorinių priemonių išmetimo sistemas taip, kad šios, smarkiau pagazavus, kalbant buitiškai, keltų didesnį triukšmą. 16–18 metų jaunuoliams tokiu atveju taikoma administracinė atsakomybė, skiriama pusė minimalios baudos ir panaikinama techninė apžiūra. Jei jaunuolis neturi 15 metų, informacija apie pažeidimą perduodama Savivaldybės administracijos direktoriui ir tėvams, taip pat Vaikų teisėms. Tada jau Vaiko gerovės komisija svarsto, ką daryti“, – paaiškino pašnekovas.

Pasak jo, visais atvejais jaunųjų pažeidėjų tėvai būna labai nustebę ir tikina nežinoję, kad jų vaikas vairuoja motorolerį ar mažo galingumo automobilį su perdaryta išmetimo sistema. „Nors, tiesą sakant, man pačiam visada kyla įtarimas dėl tokio nuoširdaus tėvų nustebimo“, – sako A. Jankauskas.

Įkliuvę jaunuoliai nusiima „patobulinimus“, iš naujo pereina techninę apžiūrą, tada vėl užsideda „patobulinimus“ ir grįžta į gatves drumsti ramybės.

Pasigenda visuomenės įsitraukimo
Tad kaip kovoti su šia naktine triukšmo pandemija?

„Čia norėtųsi aktyvesnio visuomenės įsitraukimo. Bendruomenės paprastai žino jaunuolius, kurie taip elgiasi, pažįsta jų tėvus arba bent jau žino, kur tie jaunuoliai mokosi. Per kaimynus, mokyklas reikėtų bandyti surasti tėvus ir pakalbėti su jais, aiškiai įvardinti problemą. Arba pranešti surinktus duomenis policijai – tikrai reaguosime, atvyksime pakalbėti su tuo jaunuoliu ir jo tėvais, patikrinsime jo vairuojamą motorolerį“, – teigia pareigūnas.

Kelių policijos vadovas įvardino ir kitą problemą, kuri trukdo kovoti su pažeidėjais. Tai – socialiniuose tinkluose veikiančios grupės, kuriose aktyviai dalinamasi informacija, kur stovi policija.

„Taip išeina, kad pati visuomenė stengiasi pareigūnams trukdyti atlikti jų darbą, o po to skundžiasi, kad policija nieko nesiima. Taip neturėtų būti“, – akcentuoja A. Jankauskas.