Asmeninio archyvo nuotr.

Rug­sė­jo 24–spalio 7 die­no­mis Plun­gės kul­tū­ros cent­ro vai­kų ir jau­ni­mo tau­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žir­gi­nė­liai“ jau­ni­mo gru­pės 16 šo­kė­jų su va­do­ve So­na­ta Kaz­laus­ky­te da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nia­me kau­kių fes­ti­va­ly­je-kon­kur­se „Mask dan­ce“ An­don­go mies­te Pie­tų Ko­rė­jo­je. Šo­kė­jai šio­je to­li­mo­je ša­ly­je at­sto­va­vo ne tik Plun­gei, bet ir Lie­tu­vai. Ko­lek­ty­vas kon­kur­se tarp 26 pa­sau­lio ša­lių iš­ko­vo­jo tre­čią­ją vie­tą.

Kau­kių šo­kiai – vie­na iš tra­di­ci­nių ko­rė­jie­čių šo­kių for­mų. Pag­rin­di­nė šių me­tų fes­ti­va­lio min­tis bu­vo „Kau­kių šo­kis – ieš­kant dau­ge­lio vei­dų“. Kon­kur­sas vy­ko 10 die­nų įvai­rio­se An­don­go mies­to vie­to­se, kad kuo dau­giau žmo­nių ga­lė­tų pa­si­mė­gau­ti spal­vin­gais ir ener­gin­gais pa­si­ro­dy­mais.

Praė­ju­siais me­tais fes­ti­va­lį ap­lan­kė 1,5 mln. žiū­ro­vų. Kaip ir mi­nė­ta, šie­met ja­me da­ly­va­vo 26 pa­sau­lio ša­lys, bu­vo per 100 skir­tin­gų pa­si­ro­dy­mų.

Kaip tei­gė iš Pie­tų Ko­rė­jos grį­žu­si ko­lek­ty­vo va­do­vė S. Kaz­laus­ky­tė, iš dvy­li­kos ori­gi­na­lių ko­rė­jie­tiš­kų kau­kių yra iš­li­ku­sios de­vy­nios, ku­rios įtrauk­tos į UNES­CO pa­vel­do są­ra­šą. Kiek­vie­na kau­kė tu­ri skir­tin­gą reikš­mę. An­don­go mies­te vy­kęs tra­di­ci­nis kau­kių fes­ti­va­lis or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo 1942 me­tų. „Mask dan­ce“ yra tra­di­ci­nis kau­kių šo­kis, pa­si­žy­min­tis di­na­miš­kais ir grakš­čiais ju­de­siais. Kau­kės ir kos­tiu­mai vaiz­duo­ja įvai­rius per­so­na­žus. Tad ir „Žir­gi­nė­liai“ į sa­vo re­per­tua­rą įtrau­kė šo­kius su kau­kė­mis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Daug kas ga­li nu­steb­ti, nes iki šiol ko­lek­ty­vo re­per­tua­re ne­bu­vo nė vie­no šo­kio su kau­kė­mis. Pa­sak S. Kaz­laus­ky­tės, kvies­da­mi ko­lek­ty­vą į fes­ti­va­lį ko­rė­jie­čiai taip pat bu­vo pa­si­do­mė­ję ir ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je kau­kės nė­ra la­bai po­pu­lia­rios. „Kai ra­šė­me pro­gra­mą, kon­sul­ta­vo­mės su Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos Kraš­to­vaiz­džio ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­te (kul­tū­ro­lo­ge) Al­do­na Kup­re­ly­te ir Vil­niu­mi. Mes kau­kes tu­ri­me tik per Už­ga­vė­nes, dar pa­ban­džiau „įpin­ti“ prie Jo­ni­nių bur­tų. Te­ko ko­re­guo­ti ir šo­kius. Tie­sa, vi­sos pro­gra­mos su kau­kė­mis šok­ti ne­rei­kė­jo“, – pa­sa­ko­jo ko­lek­ty­vo va­do­vė. Plun­giš­kiai į Pie­tų Ko­rė­ją ve­žė­si tra­di­ci­nes Už­ga­vė­nių kau­kes ir žiū­ro­vams su­šo­ko du šo­kius – „Jo­ni­nių bur­tus“ ir „Sau­le­lę“.

Pas­mal­sa­vo­me, gal ir plun­giš­kiai ka­da nors iš­vys tai, ką ma­tė fes­ti­va­lio žiū­ro­vai. „Mes to ne­pla­nuo­ja­me sa­vo pro­gra­mo­je. Tik ant tam tik­rų šo­kių tos kau­kės bu­vo „už­kel­tos“, tai ne­bu­vo spe­cia­liai ko­rė­jie­čių fes­ti­va­liui su­kur­ti šo­kiai“, – tvir­ti­no S. Kaz­laus­ky­tė.

Ki­tus šo­kius lie­tu­vai­čiai šo­ko be kau­kių, to­dėl bu­vo įdo­mu su­ži­no­ti, kaip vi­sai ki­to­kios kul­tū­ros žmo­nės su­ti­ko lie­tu­vių tau­ti­nį šo­kį. „Ko­rė­jie­čiai – la­bai švel­nūs, ra­mūs žmo­nės, jie dėl vis­ko at­si­pra­šo ir lanks­to­si kaip ja­po­nai. Ge­rai mus priė­mė. Pas juos la­bai daug plaz­mi­nių ek­ra­nų, prieš kiek­vie­nos ša­lies pa­si­ro­dy­mą pa­ro­do ko­lek­ty­vo nuo­trau­ką, ta­da pri­sta­to šo­kį, – įspū­džiais da­li­jo­si va­do­vė. – Vai­kai sa­kė: „Mums at­ro­do, kad kai mus pri­sta­to, mums dau­giau plo­ja.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip ir mi­nė­ta, fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo 26 pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai. Plun­gė, o kar­tu ir Lie­tu­va, ja­me da­ly­va­vo pir­mą kar­tą. „Ša­lys ten vi­sos įspū­din­gos: Ma­lai­zi­ja, Šri Lan­ka, In­do­ne­zi­ja ar ta pa­ti Ja­po­ni­ja, Ki­ni­ja. Mes, eu­ro­pie­čiai, esa­me vi­sai ki­to­kie. Pir­mą kar­tą da­ly­va­vo­me, tad ne­la­bai įsi­vaiz­da­vo­me, kas ir ko­kias pro­gra­mas at­si­ve­ža. Pa­ma­tė­me, kad ki­to­se ša­ly­se la­biau ne tech­niš­kai, o teat­ra­liš­kai šo­ka­ma. Slo­va­kai gy­rė mus, sa­kė, kad šo­ka­me kaip pro­fe­sio­na­lai“, – džiau­gė­si „Žir­gi­nė­lių“ va­do­vė.

Su­lau­kė plun­giš­kiai ir staig­me­nų. Anot va­do­vės, jau­ni­mas vos šo­ko ne­ga­vo, kai priė­ju­si mer­gi­na už­kal­bi­no lie­tu­viš­kai. „Ji sa­ko: „Kai pa­ma­čiau, kad da­ly­vaus lie­tu­viai, la­bai nu­ste­bau ir iš­kart nu­si­pir­kau bi­lie­tą, nes bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti.“ Mer­gi­na at­vy­ko stu­di­juo­ti ko­rė­jie­čių kal­bos ir ten jau tre­ji me­tai. Ti­kiuo­si, kad jai bu­vo la­bai ma­lo­nu mus iš­vys­ti ir ji tik­rai džiau­gė­si“, – pa­sa­ko­jo S. Kaz­laus­ky­tė.

Pak­laus­ta, kaip ver­ti­na lai­mė­ji­mą, va­do­vė ne­slė­pė: „Aš dar nespėjau pasidžiaugti. La­bai il­gai ne­ži­no­jo­me re­zul­ta­tų, iki spa­lio 5 die­nos. Jie paaiš­kė­jo tik nak­tį. Vai­kai pa­sa­ko­jo, kad gi­das, ly­dė­jęs mus, la­bai iš­gy­ve­no už mus ir la­bai džiau­gė­si lai­mė­ji­mu.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Ke­lius į Pie­tų Ko­rė­ją „Žir­gi­nė­liams“ su­ras­ti pa­dė­jo Lie­tu­vos am­ba­sa­da. „Pa­siū­ly­mą-kvie­ti­mą iš ko­rė­jie­čių ga­vo­me šių me­tų pra­džio­je, bet su­si­ra­ši­nė­ti su jais pra­dė­jo­me praė­ju­siais me­tais, – kal­bė­jo S. Kaz­laus­ky­tė. – Pa­raiš­ką kon­kur­sui taip pat rei­kė­jo pil­dy­ti iš anks­to.“

Sup­ran­ta­ma, kad ke­lio­nė į ki­to­kios kul­tū­ros ša­lį vi­sa­da pa­lie­ka neiš­dil­do­mų įspū­džių ir ža­di­na no­rą pa­ma­ty­ti dau­giau. Tad ko­kie „Žir­gi­nė­lių“ pla­nai atei­ty­je, ku­rią pa­sau­lio ša­lį lie­tu­vai­čiai ruo­šia­si nu­ste­bin­ti? „La­bai no­ri­me nu­vyk­ti į Ja­po­ni­ją, nes bu­vo­me vi­sai ne­to­li. Be­je, vi­si ga­vo­me dip­lo­mus, kad grį­žo­me per Alias­ką“, – juo­kė­si va­do­vė.

Sa­ko­ma, kad sva­jo­ti rei­kia gar­siai, tad ti­ki­mės, kad ko­lek­ty­vo no­ras iš­si­pil­dys.