
Dar balandžio mėnesį paaiškėjo, kad Plungės šilumos tinklai į teismą padavė „Plungės bioenergiją“, kuri naudodama netvarų kurą kaimynę įmonę neva pastatė į nepatogią padėtį. Kadangi dūmtraukis priklauso Šilumos tinklams, jiems ir teko atsakyti už „Plungės bioenergijos“ veiksmus. O jei tiksliau – Aplinkos apsaugos ministerija įpareigojo Šilumos tinklus sumokėti savo turimais apyvartiniais taršos leidimais (ATL). Tačiau skirtųjų leidimų nepakako, teko pirkti papildomai. „Jie atėmė iš mūsų praktiškai visus turėtus ATL ir dar papildomai 1 100 ATL, t. y. apie 5 000 ATL“, – pavasarį sakė bendrovės direktorius Dainius Budrys. Kalbėta apie per 300 000 eurų siekiančią žalą.
Tiesa, reikia pasakyti, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariai abejojo teisminio ginčo sėkme ir, kaip jau žinoma, jie buvo teisūs. Spalio 13-ąją Klaipėdos apygardos teismo teisėja paskelbė nutartį – Plungės šilumos tinklų ieškinys atmestas.
Ieškinys
Kaip ir minėta, į teismą UAB Plungės šilumos tinklai kreipėsi prašydami iš UAB „Plungės bioenergija“ priteisti patirtus 312 764,16 euro nuostolius. Taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, žinoma, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ginčas kilo ir nuostoliai patirti dėl to, kad tame pačiame sklype stovi ir Plungės šilumos tinklų katilinė, ir „Plungės bioenergijos“ šiluminė elektrinė su biokurą deginančiais įrenginiais ir pagalbiniais technologiniais įrenginiais, skirtais šilumai gaminti ir tiekti. Kadangi „Plungės bioenergija“ neturi galimybės pasistatyti savo dūmtraukio, gamybos metu susidarę teršalai – degimo produktai – į aplinkos orą patenka per tą patį oro taršos šaltinį – Plungės šilumos tinklams priklausantį kaminą. (Beje, apie ginčus dėl kamino nuomos ir dėl to buvusius teismus „Plungė“ taip pat yra rašiusi – aut. past.)
Kaip Plungės šilumos tinklai nurodė ieškinyje, dūmtraukiu „Plungės bioenergija“ naudojasi nuomos pagrindais, vadovaudamasi 2021 m. lapkričio mėnesį tarp jos ir Šilumos tinklų sudaryta taikos sutartimi.
Ieškinyje teigiama, kad veiklos vykdytojams priklausančio kamino eksploatacijai buvo reikalingas taršos leidimas. O vadovaujantis patvirtintu Aplinkos apsaugos agentūros stebėsenos planu, atsakovei nuomos pagrindais naudojantis dūmtraukiu, kilo pareiga jos valdomuose kuro deginimo įrenginiuose šilumos gamybos veiklai nuo 2023 m. gegužės naudoti tik sertifikuotą tvarų biokurą ir turėti naudojamo tvaraus biokuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
Teismo posėdyje Plungės šilumos tinklų advokatas dar kartą paaiškino, jog ieškovės teisės buvo pažeistos ir atsakovei pareiga teko dėl to, kad abi šalys naudojasi vienu dūmtraukiu ir naudojamų kuro deginimo įrenginių atskirti neįmanoma. Išmetimai buvo pripažinti netvariais. Apyvartinių taršos leidimų tikslas ir esmė yra ta, kad būtų galima investuoti į įrenginių infrastruktūrą, jos priežiūrą.
Įsipareigojimų nebuvo
Suprantama, „Plungės bioenergija“ su tokiu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad reikalingas taršos leidimas savaime niekaip nesukuria atsakovės pareigos pirkti ir naudoti sertifikuotą biokurą, turėti tokius įsigijimus patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Plungės šilumos tinklai bando pavaizduoti, jog 2022 m. birželio 21 d. paraišką taršos leidimui pakeisti pateikė kartu ir „Plungės bioenergija“ išreiškė valią prisiimti pareigą nuo 2023 m. gegužės pirkti ir naudoti sertifikuotą tvarų biokurą. Tačiau paraišką teikė ieškovė, vienašališkai parengusi dokumentus, kuriuose atsakovei, neišreiškusiai sutikimo, priskiriamos vienokios ar kitokios pareigos, nors paraiškoje atsakovės atstovo parašų nėra.
„Plungės bioenergijos“ advokatas teisme akcentavo, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui ir nustačius biomasės kurui su tvarumu susijusius reikalavimus, atsakovei atsiranda pareiga naudoti tvarų biokurą, bet… Tokia pareiga turi kilti iš sutarties ar įstatymo. Advokato manymu, įstatymo reikalavimai „Plungės bioenergijai“ netaikytini, nes Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d., nustatyta, jog energijos išteklių rinkos dalyviai, eksploatuojantys biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 20 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras, privalo naudoti tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą. „Plungės bioenergijos“ biokurą deginančių įrenginių bendroji vardinė šiluminė galia yra 8 MW.
Pasak atsakovės advokato, sutartinė pareiga taip pat nekilo, nes stebėsenos planas sudarytas dėl to, kad ieškovė kreipėsi dėl taršos leidimo pakeitimo, nes sumažėjo ieškovės galia, savo įrenginius šalys naudoja savarankiškai, tik bendrai naudoja dūmtraukį. Be to, 2023 m. gruodžio 12 d. ieškovės prašyme nurodyti, kiek sudeginta biokuro, nėra nuorodos į tvarų biokurą. Pažymėta ir tai, jog tvarumo reikalavimas į kuro pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašytas nuo 2024 metų.
Savo tiesos neįrodė
Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad 2021 m. šalių taikos sutartimi „Plungės bioenergijai“ jokių įsipareigojimų dėl kuro rūšies, apyvartinių taršos leidimų naudojimo nebuvo nustatyta. 2023 m. sausio mėnesį sudaryto susitarimo „Dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų stebėsenos“ tekstas įrodo, kad šalys susitarė savarankiškai kontroliuoti savo skirtingos rūšies deginamo kuro išmetamus teršalus. Kitame susitarime nurodyta, kad Šilumos tinklai prisiima visas dalyvavimo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje teises ir pareigas, o tai reiškia, kad tik jie atsakingi už ATL panaudojimą. Taip pat konstatuota, jog 2022 m. birželį paraiškoje taršos leidimui pakeisti ieškovės parengtame metiniame išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos plane atsakovės atstovo parašų nėra.
Todėl, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai vykdant šalių susitarimus nurodomu šioje byloje laikotarpiu neįrodyti.
Visa tai lėmė, kad Plungės šilumos tinklų ieškinys būtų atmestas. Tad, be pralaimėjimo teisminiame ginče, bendrovei teks „Plungės bioenergijai“ atlyginti ir 7 495,95 euro bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas gali būti skundžiamas. Kaip „Labas, Plunge“ sakė bendrovės vadovas D. Budrys, teisininkai nagrinėja teismo nutartį, vėliau planuojamas susirinkimas su bendrovės valdyba ir tik tada bus nuspręsta, pasinaudoti savo teise į apskundimą ar ne. Į klausimą, kas atlygins Šilumos tinklų patirtus nuostolius, direktorius žadėjo atsakyti vėliau.
Parašykite komentarą