Kasmet spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti visuomenę atvirai kalbėti apie emocinę savijautą, mažinti stigmą ir priminti, kad rūpintis psichikos sveikata turime taip pat, kaip ir fizine. Šia proga kalbamės su Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktoriumi ir psichiatru Gintaru Naujoku. Jis dalijasi įžvalgomis apie besikeičiantį požiūrį į psichikos sveikatą, pagalbos svarbą ir paprastus kasdienius būdus, padedančius išlaikyti vidinę pusiausvyrą.

Diana PUZERĖ

Požiūris į psichikos sveikatą keičiasi – visuomenė tampa atviresnė
„Požiūris į psichikos sveikatą keičiasi, – sako G. Naujokas. – Šiandien socialinė erdvė formuoja visai kitokį santykį su psichikos sveikata – apie ją kalbama viešai, žinomi žmonės dalyvauja renginiuose, skatina rūpintis emocine savijauta. Tai labai džiugina.“

Tačiau, anot specialisto, socialiniai tinklai ne tik skatina atvirumą, bet ir prisideda prie kai kurių sutrikimų – tai mobingas, patyčios, nuolatinis vertinimo jausmas.

„Pasidarė sunkiau pasislėpti, kai viskas matoma viešai“, – pastebi gydytojas.

Kiekvienais metais nuo rugsėjo prasideda psichikos sveikatos renginių ciklas, kuris užsibaigia per Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. „Šių metų tema – „Išlįsti iš ekranų“. Jau keletą metų bendradarbiaujame su Krizių centru.

Jie padeda skleisti žinią. Džiaugiamės šia draugyste“, – kalba pašnekovas.

Žmonės pagalbos ieško vis drąsiau
Pasak G. Naujoko, žmonės šiandien nebe taip bijo kreiptis pagalbos kaip anksčiau: „Darbo man niekuomet netrūksta, bet pastebiu, kad jaunimas kreipiasi anksčiau. Nebe tiek uždelsia, kaip būdavo anksčiau, kai žmogus ateidavo sulaukęs šešiasdešimties ir sakydavo – jau dvidešimt ar trisdešimt metų man blogai.“

Specialistas pabrėžia, kad pagalbos kreiptis reikia tuomet, kai bloga būsena užsitęsia ir pradeda kartotis: „Būna, žmonės ateina tiesiog pasitarti – ir tai labai gerai. Kartais užtenka trumpalaikės pagalbos – žmogus tarsi praregi ir greitai išsikapsto, o kartais problemos būna giluminės. Svarbiausia – žmogaus noras keistis.“

Mitas, kad „prišers vaistų ir padarys robotu“
Visuomenėje vis dar gyvuoja nemažai klaidingų nuostatų apie psichikos sutrikimus.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Dažnas bijo, kad atėjęs pas psichiatrą neteks vairuotojo pažymėjimo, tačiau daugumai sutrikimų jokių apribojimų nėra“, – teigia gydytojas.

Taip pat bijoma, kad specialistai informuos darbdavį ar vaiko teisių specialistus: „Mes nesame policija. Mūsų tikslas – kad žmogus norėtų kalbėtis ir atsivertų. Ir dar vienas mitas – kad psichiatras „prišers vaistų ir padarys žmogų robotu“. Tai netiesa.“

Emocinę sveikatą reikia prižiūrėti kaip dantis
G. Naujokas sako, kad norėtų, jog daugiau kalbėtume ne apie ligas, o apie sveikatą: „Svarbu stiprinti emocinę sveikatą ir ja rūpintis. Negalima tiesiog slėpti problemų – jos sugrįžta su kaupu ir tampa patologija.“

Anot jo, būtina laikytis psichohigienos – taip, kaip laikomės kūno ar dantų higienos.

„Jei su artimaisiais kalbantis viskas gerai, bet kartojasi keisti jausmai, kyla nerimas ar liūdesys – verta pasitarti su specialistu“, – pataria psichiatras.

Skubėjimo kaina – sveikata
Šiandien daugelis žmonių gyvena nuolatinio skubėjimo ritmu, tačiau gydytojas siūlo stabtelėti ir paklausti savęs:

„Kur skubu? Ar tai sprintas, ar maratonas?“

„Kartais skubame ne todėl, kad reikia, o todėl, kad leidžiamės spaudžiami. Tačiau pavogtas laikas nebegrįžta. Laikas dažnai imamas sveikatos sąskaita – ją teks „apmokėti“ atostogomis ar ligomis“, – sako jis.

Anot G. Naujoko, svarbu įsivertinti, ar skubėjimas laikinas, ar tapęs nuolatine būsena. Jei taip, būtina peržiūrėti savo psichohigieną.

Skirtingi specialistai – bendras tikslas
Paklaustas, kuo skiriasi psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto darbas, G. Naujokas paaiškina: „Svarbiausia, kad žmogus apskritai kreiptųsi. Liaudiškai kalbant, psichiatras – tai gydytojas, galintis išrašyti vaistų; psichologas – specialistas, teikiantis konsultacijas ir padedantis pokalbiais; psichoterapeutas – tai arba gydytojas, arba psichologas, baigęs papildomas terapijos studijas, dirbantis su gilesniais procesais.“

Pagrindinis raktas – paciento motyvacija
„Nuo gydytojo priklauso gal 20 procentų, visa kita – nuo paties paciento, – teigia psichiatras. – Be paciento motyvacijos niekas nevyksta. Jei žmogus guli ligoninėje, jam pagerėja, bet jei išėjęs nesilaiko rekomendacijų – greitai vėl pablogėja.“

Stigma mažėja, bet vis dar gyva
G. Naujokas pastebi, kad stigma vis dar egzistuoja, nors situacija gerėja: „Kartais patys, gydytojai, prisidedame prie stigmos, per daug globodami pacientus. Kai žmogui blogai – jis slepia, kad lankosi pas psichiatrą, o kai pagerėja, drąsiau apie tai kalba, net rekomenduoja kitiems. Grandinė tęsiasi – taip ir keičiasi požiūris.“

Jis pabrėžia, kad nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs bent trumpalaikio emocinio sutrikimo: „Kai žmogui sunku paaiškinti, kas su juo darosi, jam baisu. Bet kai sužino tikslią priežastį – palengvėja. Tai natūralu.“

Daug dėmesio, bet svarbiausia – rezultatai
Ar Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio psichikos sveikatai?

„Dėmesio daug, bet svarbu, kad jis duotų rezultatų – kad keistųsi skaičiai, mažėtų patyčių, savižudybių“, – sako psichiatras.

Jis pažymi, kad daug kas priklauso nuo finansavimo ir bendruomenių įsitraukimo.

Žemaitijos psichikos sveikatos centras – tarp pažangiausių
Žemaitijos psichikos sveikatos centras šiandien pristatomas kaip vienas pažangiausių Lietuvoje.

„Dalyvaujame įvairiuose projektuose, esame įtraukti į Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūros bazes. Šiuo metu vyksta dienos stacionaro plėtra – statomas priestatas. Tuomet galėsime priimti dar daugiau pacientų“, – pasakoja G. Naujokas.

Kitąmet planuojama gydymo bendruomenės komandos plėtra ir atvejo vadybos diegimas: „Mūsų stiprybė – komanda. Esame kviečiami, matomi, o tai – visų darbuotojų nuopelnas.“

Populiariausia pagalbos forma – dienos stacionaras
Pasak gydytojo, didžiausio susidomėjimo šiandien sulaukia dienos stacionaro paslaugos: „Tai intensyvios ir kompleksinės paslaugos – įvairi terapija, konsultacijos, pagalba vyksta kasdien. Čia pacientas gauna visapusišką palaikymą ir motyvaciją keistis.“

Iššūkiai – intensyvus darbas ir pacientų srautai
Didžiausi regioninių psichikos sveikatos centrų iššūkiai, G. Naujoko teigimu, – didelis darbo krūvis ir tai, kad esant sudėtingesnei būklei pacientus vis dar tenka siųsti į kitus miestus. Tačiau, nepaisant sunkumų, gydytojas tiki, kad situacija gerėja.

„Svarbiausia – kalbėti, ieškoti pagalbos ir nepamiršti, kad psichikos sveikata – mūsų visų reikalas“, – pažymi G. Naujokas.