2025-ųjų No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja pa­skir­ta veng­rui László Krasz­na­hor­kai. Toks reikš­min­gas ap­do­va­no­ji­mas iš­gar­si­na ra­šy­to­ją, su­ke­lia su­si­do­mė­ji­mą jo kū­ry­ba. Lie­tu­vių kal­ba yra iš­leis­tos dvi šio au­to­riaus kny­gos – „Šė­to­niš­ka­sis tan­go“ ir „Prie­ši­ni­mo­si me­lan­cho­li­ja“. Tad skai­ty­to­jai tu­ri ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su šlo­vę au­to­riui at­ne­šu­siais kū­ri­niais. Di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų bib­lio­te­ko­se prie L. Krasz­na­hor­kai kny­gų su­si­da­rė skai­ty­to­jų ei­lės, kny­gy­nai skel­bia­si iš­par­da­vę vi­sas tu­rė­tas veng­rų ra­šy­to­jo kny­gas, lei­dyk­los ne­sle­pia pla­nų iš­leis­ti nau­ją ti­ra­žą.

Ar pa­di­dė­ju­si No­be­lio pre­mi­jos lai­mė­to­jo pa­ra­šy­tų kny­gų pa­klau­sa jau­čia­ma ir re­gio­nuo­se? At­sa­ky­mo į šį klau­si­mą ieš­ko­jo­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ir Plun­gės ra­jo­no vie­šo­sio­se bib­lio­te­ko­se.

Šve­di­jos ka­ra­liš­ko­ji moks­lų aka­de­mi­ja pra­ne­šė, kad No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja L. Krasz­na­hor­kai įteik­ta „už įtai­gią ir vi­zio­nie­riš­ką kū­ry­bą, ku­ri apo­ka­lip­ti­nio te­ro­ro įkarš­ty­je dar kar­tą pa­tvir­ti­na me­no ga­lią“. Išs­kir­tas pir­ma­sis L. Krasz­na­hor­kai ro­ma­nas, iš­leis­tas 1985 me­tais, „Šė­to­niš­kas tan­go“, ku­ris iš­gar­si­no jį Veng­ri­jo­je ir iš­li­ko ži­no­miau­siu au­to­riaus kū­ri­niu. Aka­de­mi­jos pra­ne­ši­me ži­niask­lai­dai sa­ko­ma, kad L. Krasz­na­hor­kai yra „di­dis ra­šy­to­jas, at­sto­vau­jan­tis Vi­du­rio Eu­ro­pos tra­di­ci­jai, ku­ri tę­sia­si nuo Kaf­kos iki Tho­mo Bern­har­do, ir pa­si­žy­min­tis ab­sur­du bei gro­tes­kiš­ku eks­ce­su“.

Kaip jau mi­nė­jo­me, lie­tu­vių kal­ba yra iš­leis­ti du šio veng­ro ra­šy­to­jo kū­ri­niai – „Šė­to­niš­kas tan­go“ ir „Prie­ši­ni­mo­si me­lan­cho­li­ja“. Abu juos iš­ver­tė Vi­tas Agur­kis.

No­be­lio pre­mi­jos lai­mė­to­jo kny­gos su­lau­kė di­des­nio skai­ty­to­jų su­si­do­mė­ji­mo. Bet di­džių­jų mies­tų skai­ty­to­jai jo­mis do­mi­si ak­ty­viau nei re­gio­nuo­se gy­ve­nan­tys li­te­ra­tū­ros mė­gė­jai.

Kaip mus in­for­ma­vo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Var­to­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Ma­te­vi­čiū­tė, bib­lio­te­ka tu­ri abi lie­tu­viš­kai iš­leis­tas L. Krasz­na­hor­kai kny­gas. „Po to, kai bu­vo pa­skelb­tas šių me­tų No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lai­mė­to­jas, skai­ty­to­jai ėmė juo do­mė­tis. Abi kny­gos bu­vo iš­duo­tos. Šiuo me­tu vie­na yra grą­žin­ta su ko­men­ta­ru, kad kny­ga vi­siš­kai, vi­siš­kai ne­pa­ti­ko. Tad ei­lės prie mi­nė­to au­to­riaus kny­gų ne­nu­sid­rie­kė“, – kal­bė­jo G. Ma­te­vi­čiū­tė.

Ne itin au­to­riaus kū­ry­ba do­mi­si ir rie­ta­viš­kiai. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Ire­nė­jaus Ogins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos fon­de yra vie­na L. Krasz­na­hor­kai kny­ga – „Prie­ši­ni­mo­si me­lan­cho­li­ja“. Kaip sa­kė bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Eri­ka Pranc­ke­vi­čie­nė, di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo šio au­to­riaus kū­ri­niais kol kas ne­su­lauk­ta. „Rie­ta­vo bib­lio­te­kos skai­ty­to­jai yra in­te­lek­tua­lūs, smal­sūs ir do­mi­si nau­jie­no­mis, tad daž­niau­siai bū­na taip, kad kny­gų, ku­rios yra nau­jos, po­pu­lia­rios ar „ant ban­gos“, tik­rai rei­kia pa­lauk­ti ir su­si­da­ro ne­ma­ža re­zer­va­ci­jos ei­lu­tė. Ma­nau, at­si­ras skai­ty­to­jų, ku­rie no­rės pla­čiau su­si­pa­žin­ti su šio au­to­riaus kū­ry­ba“, – ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių kny­gų mė­gė­jams bib­lio­te­kos di­rek­to­rė.

Ra­šy­to­jo L. Krasz­na­hor­kai kū­ry­bo­je vy­rau­ja pe­si­miz­mas, nag­ri­nė­ja­mas apo­ka­lip­ti­nis vi­suo­me­nės žlu­gi­mas, nei­gia­mai ver­ti­na­ma is­to­ri­ja, jo min­tys ne­pra­ran­da ak­tua­lu­mo net lai­ko tėk­mė­je.

Vi­zio­nie­riš­ka L.Krasz­na­hor­kai kū­ry­ba įkvė­pė re­ži­sie­rius, ku­rie kū­rė fil­mus tik pa­gal jo kū­ri­nius. Pa­gal ro­ma­ną „Prie­ši­ni­mo­si me­lan­cho­li­ja“ spek­tak­lis (re­ži­sie­rius Ado­mas Juš­ka) pa­sta­ty­tas J. Mil­ti­nio dra­mos teat­re Pa­ne­vė­žy­je. Jo prem­je­ra įvy­ko 2025 me­tų va­sa­rį.