Prie medžio – kaip prie medaus

2025 m. sausio 16 d.

Žurnalistė

**V. Raibužis dėkojo savo mokiniams, kurie mielai gilinasi į drožybos amato subtilybes**

Plungės kultūros centre atidaryta praėjusį rudenį mūsų rajono metų mokytojo vardą pelniusio Viktoro Raibužio mokinių medžio drožinių paroda.

Parodos atidarymo renginį muzikos garsais papuošė jaunieji saksofonininkai, „Saulės“ gimnazijos mokiniai Dominykas Balsys ir Henrikas Raibužis.

O kiek V. Raibužio mokinių parodoje eksponuoja savo darbus, jos rengėjai sakė ir pamiršę suskaičiuoti. Faktas tas, kad jų – visas būrys. Kaip paaiškėjo renginio metu, daugiau kaip 30-ies metų pedagoginio darbo stažą turintis tautodailininkas yra mylimas ir gerbiamas mokinių. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tai, kad šiuolaikiniai jaunuoliai, užuot po pamokų skubėję namo, prie kompiuterių, mielai renkasi į V. Raibužio dirbtuves, ima į rankas kaltą ir kantriai valandų valandas skaptuoja kaukes, šventųjų skulptūrėles, buities rakandus.

„Viktoras – ne šiaip mokytojas, bet jau daug metų ir tautodailininkas. Labai veiklus žmogus, kuris paima vaiką už pakarpos ir sako – „Eik į būrelį, iš tikrųjų bus gerai“. Entuziastas, energijos nešėjas, idėjų skleidėjas. Džiaugiuosi, kad jis randa tarp mokinių tokių pat entuziastų“, – pristatydama parodą kalbėjo tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė.

Pasak jos, išties taip ir liko nesuskaičiuota, kiek darbų eksponuojama parodoje ir kiek mokinių juos kūrė. „Kas vieną darbą atnešė, kas 20. Visi nuostabūs, aš juose matau ateitį. Juk mūsų kraštas pasižymi gabiais medžio meistrais, jų patirtis – beribė. Mes visi augom matydami „Minijos“ meistrų talentą. Šie jaunuoliai savo artimųjų, šeimos, giminės rate gal irgi turi ne vieną tokį pavyzdį, iš kurio semiasi įkvėpimo“, – kalbėjo J. Miltenė.

Pasak jos, ši paroda surengta norint padrąsinti jaunuolius ir paskatinti juos labiau vertinti savo kūrybą, su didesniu užsidegimu siekti tobulėti.

Kaip paaiškėjo renginio metu, pats V. Raibužis vasaras leidžia aktyviai, atnaujindamas senuosius kryžius ir koplytstulpius, aktyviai bendradarbiaudamas su Žemaitijos nacionaliniu parku. O pasibaigus vasarai vėl grįžta į klasę ir kreipia jaunimą liaudies meno pažinimo link. Dėl to garsėja kaip tikras tradicijų saugotojas.

„Jaunimui norisi avangardo, bet mokytojas sako, kad negalima. Jei reikia drožti kaukę – tai tik Užgavėnėms, jei skulptūrą – tai bažnyčiai. Sako – pažiūrėk nuotraukoj, kokios spalvos būdavo. Mums šiais laikais jau norisi, kad būtų nedažyta, bet mokytojas sako – negalima, turi būti senoviškai“, – apie kolegos darbo metodus atviravo J. Miltenė.

**„V. Raibužis kankina mokinius, tampo po kaimus, po kapines, visokias muges, duoda darbo. O jie, žiūriu, stovi ir šypsosi, vadinasi – viskas gerai“, – juokavo Jolanta Miltenė**

O pats V. Raibužis, paprašytas pristatyti parodą, kaip tikras meistras kalbą pradėjo nuo ūkinių reikalų.

„Norint drožti, reikia turėti tinkamos medienos, o ji nesimėto pakelėse. Laimei, atsiranda rėmėjų. Ačiū merui Audriui Klišoniui, kad dovanojo senąsias Laisvės alėjos liepas – jos jau sudrožinėtos. Ačiū Nausodžio seniūnui Gintarui Domarkui, kuris pamatęs kokias išvartas tuoj skambina – kiek imt? Nu kiek paimi, tiek ir imk. Jokūbo Bružo tėvelis dirba laiptus, leidžia pasirinkti atliekamos medienos. Leono Kosto tėvelis pats atvežė prie mokyklos pusę kubo ąžuolo ir beržo, sako – kraukis. Ačiū jam, dar truputį turim. Prašau ir kitų, jei kas turit geros medienos – negailėkit“, – žodžių į vatą nevyniojo tautodailininkas.

Aptarus ūkinius reikalus, atėjo metas pasidžiaugti jaunųjų drožėjų kūryba ir padėkoti jiems už kūrybai skiriamas laisvas valandas. Pats mokytojas asmeniškai dėkojo Ervinui Pokvyčiui – už kantrybę ir ryžtą, Viliui Pilipavičiui – už aktyvų drožybos amato propagavimą, pagalbą miesto šventės mugėse, Edgarui Šukauskui – kad išdrožė daugiausiai darbų parodai, net septynis, Henrikui Juciui ir Gustui Tamošauskui – už aktyvų dalyvavimą konkursuose ir už ten skinamus laurus.

Atskirai padėkota tiems, kurie pernai dalyvavo Dainų šventės renginiuose bei „Auksinio vainikėlio“ konkurse. Įteiktos padėkos Edgarui Budriui, Pauliui Mikštai, Deividui Paulauskui, Aurimui Jurkaičiui ir Ovidijui Būtai.

Mokytojas dėkojo jaunuoliams už drožybos pamokoms, parodoms ir mugėms skiriamą laiką

Renginyje dalyvavusios pedagogės negailėjo gražių žodžių šiuos mokinius lavinančiam V. Raibužiui. „Babrungo“ progimnazijos direktorė Janina Pociutė prisiminė, kad šio pedagogo vadovaujamas drožėjų būrelis mokykloje gyvuoja jau beveik 30 metų ir niekada nestokoja populiarumo.

„Saulės“ gimnazijos pedagogės stebėjosi, kaip Viktorui pavyksta prisikalbinti jaunuolius ateiti į dirbtuves. „Vakar prasilenkiant koridoriuje išgirdau, kaip jis šnekina vieną mokinį. „A čia tau daba pamokos nėr?“ – klausia jo. O išgirdęs, kad vaikinas turi laisvo laiko ir laukia kitos pamokos, sako: „Nu bet galėtum ī pas munis palaukt…“

„Kas ten pas jus medum patepta, kad vaikai šitaip renkasi?“ – mokytojo teiravosi viena iš „Auksinio vainikėlio“ konkurso organizatorių. „Per pertraukėles arbatą geriam, bet ne su medum, su cukrum“, – atsakydamas šmaikštavo V. Raibužis.