Asociatyvi nuotr.

Praėjusį šeštadienį Plungėje veikianti anoniminių alkoholikų (AA) grupė „Vilties šviesa“ gausiame draugų ir bičiulių būryje paminėjo gražią sukaktį – 20-ies metų veiklos jubiliejų. Ta proga grupės narius, susirinkusius Plungės technologijų ir verslo mokykloje, sveikino kitų anoniminius alkoholikus vienijančių klubų ir draugijų nariai, svečiuose sulaukta ir Europos Parlamento nario Aurelijaus Verygos.

Istorija ir dabartis
Renginį vedę „Vilties šviesos“ nariai Jonas ir Paulius trumpai apžvelgė, kokia buvo anoniminių alkoholikų judėjimo pradžia. Pirmoji AA grupė įsteigta JAV 1935 metais. Įdomu tai, kad svečiai iš JAV paskatino šio judėjimo plėtrą ir mūsų šalyje. Jiems 1988 metais atvykus į Vilnių ir susitikus su pagalbos ieškojusiu blaivybės kelią pradėjusiu Romu, surengtas pirmasis AA susitikimas Lietuvoje.

Šiuo metu šalyje veikia net 117 AA grupių, 4-ios iš jų įsikūrė pataisos ir įkalinimo įstaigose, dar kelios – užsienio lietuvių bendruomenėse.

Plungės rajono anoniminius alkoholikus vienija ir į kassavaitinius susitikimus kviečia trys grupės: „Vilties šviesa“ visų laukia sekmadieniais 19 val. Telšių g. 39A, Plungėje; grupė „Galimybė“ – antradieniais ir penktadieniais 19 val. Vytauto g. 23, irgi Plungėje, o grupė „Meilės kelias“ trečiadieniais 19 val. renkasi Žemaičių Kalvarijoje, Gardų a. 11.

Praeity neišvengta klaidų
Grupės „Vilties šviesa“ pradininkas Jonas papasakojo, kad pats savo blaivybės kelią pradėjo Kaune lankydamas Minesotos programos užsiėmimus, vėliau prisijungė prie AA grupės „Galimybė“ Plungėje.

„Susipažinus su anoniminiais alkoholikais man kilo nenumaldomas noras išblaivinti kuo daugiau žmonių. Pradėjau nuo savo darbovietės, kur buvau viršininku. Ten buvo priimta tokia tvarka: jei padalinio vadovai pagauna kokį darbininką, atėjusį girtą ar pagiringą, siunčia pas mane, o aš įtraukiu į grupės veiklą. Niekas neturėjo žinoti, kad tokia grupė veikia, be to, į ją galėjo pakliūti tik tos įmonės darbininkai. Ir tai buvo didžioji mano klaida“, – prisipažino plungiškis.

Pasak jo, visiems grupės nariams buvo griežtai pasakyta, kad jei nelankys AA užsiėmimų, neteks darbo, o darbo tais laikais reikėjo visiems. Vis dėlto sveikimo nuo priklausomybės kelias yra visiškai kitoks – jis turi būti grįstas sąmoningu noru pasveikti.

Po pusantrų metų tokios priverstinės veiklos grupė nutarė imtis esminių pokyčių – atvėrė savo duris žmonėms „iš gatvės“, oficialiai įsiregistravo ir atsisakė priverstinio užsiėmimų lankymo. Liko tie, kurie suvokė, kad serga ir kad patys vieni savo ligos neįveiks.

Jonas dėkojo visiems, kurie su „Vilties šviesa“ – nuo pirmųjų jos dienų. Pasidžiaugė ir kituose miestuose veikiančių AA grupių palaikymu.

Susirinkusiuosius pasveikino Plungės TVM direktorius, kaip sakė Jonas, – ilgametis AA judėjimo simpatikas Audrius Misiūnas. Jis prisiminė dėl alkoholio netekęs artimo draugo. „Jei toks klubas būtų veikęs tada, būčiau savo draugą už rankos paėmęs ir pas jus atvedęs. Deja…“ – sakė A. Misiūnas ir išreiškė pagarbą anoniminius alkoholikus buriančiam Jonui, kurio iniciatyvumas ir noras padėti gelbėja šeimas.

„Niekada neužmirštu, kas esu“
Apie savo patirtį, kovą su priklausomybe ir iš naujo atrastą gyvenimo džiaugsmą papasakojo renginyje dalyvavusi AA grupės „Galimybė“ narė Irena.

Ji pasakojo, kad augo mylima ir lepinama, tačiau nuolat jautė baimę bendrauti. Paauglystėje čia į „pagalbą“ atėjo alkoholis, bendraamžių kompanijose suteikdavęs pasitikėjimo savimi. Moters žodžiais, vėliau jai „pasisekė“ gauti išgeriantį vyrą, tad netrukus išgėrinėjimas tapo įprastas ir namuose: bet kokia proga ar tiesiog eilinį savaitgalį, nusipirkus naują brangesnį daiktą ar susitikus su draugais.

„Nepajutau, kaip viskas įsivažiavo, bet ilgai negalėjau pripažinti, jog yra problema. Kur aš tokia ponia eisiu gydytis, juk aš nesergu, noriu geriu, noriu – negeriu. Praradome keturių kambarių butą, turėjom parduoti mašiną. Buvo toks laikas, kad ėjom į darbą tam, kad gerti. Tokie buvo laikai – vakare visada „nuobongos“, baliai. Angelas sargas ar kas vieną dieną pamėtėjo mintį, kad padėti gali tik AA. Atėjau į „Galimybės“ susitikimą ir pasilikau“, – apie savo nuopolius ir pakilimus pasakojo Irena.

Ji neslėpė, kad matydami išgėrinėjančius tėvus užaugę į alkoholį įniko ir jos sūnūs, tačiau esą būtent mamos, pasukusios blaivybės keliu, pavyzdys jiems taip pat padėjo įveikti šią problemą.

„Didysis sūnus jau 12 metų kaip nevartoja, mažasis – 6-eri metai, – pasidžiaugė Irena. – Jie pradėjo eiti blaivybės keliu nedalyvaudami jokiose programose, vien matydami mano pavyzdį. Esu dabar saulės amžiuje, esu pensininkė, gyvenu dėl savęs ir džiaugiuosi gyvenimu, nebenorėčiau iš naujo bristi į tą purvą. Dabar galiu pasakyti, kad svarbiausia yra noras būti blaiviam, tikėjimas, kad gali tą pasiekti, ir veiksmas – kiekvieną dieną turiu būti geresnė, nei buvau vakar. Nes mano liga yra nepagydoma, ji niekur nedingo ir kasdien yra šalia. Aš nebekovoju su ja, susitaikiau, abi draugiškai einam per gyvenimą susikabinusios rankomis. Niekada neleidžiu jai užbėgti į priekį ar vilktis iš paskos kaip šešėliui. Niekada neužmirštu, kas esu.“

Priklausomybė – lyg pragaras
Savo patirtimi pasidalino ir grupės „Galimybė“ įkūrėjas Algis. Jis atskleidė su alkoholiu „draugavęs“ 18 metų. Gerti pradėjo anksti ir būdamas 26-erių jau suprato, kad nebegali sustoti.

„Dabar gerai žinau, kas yra dvasinis pragaras, kai gulėdamas lovoje girdi balsus, matai keisčiausius vaizdinius. Tai yra pragaras ir aš tame pragare buvau. Įvairios tos alkoholizmo formos, vienam galbūt nereikėjo nei narkologinių skyrių, nei psichiatrinių ligoninių, o kitam reikėjo praeiti dvasinį pragarą. O atėjęs į AA susitikimą supranti, kad turi pasirinkimą“, – kalbėjo vyras.

Sveikino europarlamentaras
Svečiuose sulaukta ir Europos Parlamento nario A. Verygos, kuriam dirbant sveikatos apsaugos ministru priimta daug svarbių sprendimų, apribojusių prekybą alkoholiu.

Europarlamentaras pasakojo kurį laiką dirbęs psichiatru, padėjęs priklausomybių turintiems žmonėms. Dėl to ir pats jau 20 metų visiškai nevartojantis alkoholio, nors niekada neturėjo priklausomybės – sakė tiesiog norėjęs pats pajusti, ką reiškia blaivybė.

„Ir jau 20 metų aš esu laisvas žmogus – galiu bet kada sėsti už vairo ar kaip šaulys paimti ginklą į rankas. Galiu tvarkytis su savo gyvenimu taip, kaip nori. Nereikia būti priklausomu, kad atsisakęs alkoholio suprastum, kaip yra geriau“, – kalbėjo svečias.

Jis kvietė prisiminti, kaip atrodė Lietuva prieš 20 metų? „Pobaisiai, – pats tuoj pat ir įvertino. – Alkoholio nusipirkti galėjai kiekvienoje degalinėje kiaurą parą, per televiziją ir visur kitur nuolat į akis lindo alkoholio reklama. Prireikė rimtų tragedijų, kad susigriebtume. Atsimenat girto policininko mirtinai partrenktus iš mokyklos ėjusius moksleivius ar girtų tėvų šuliny nuskandintus kūdikius? Atsimenat, kaip vestuvėse prieš 20 metų atrodydavo, kad viskas buvo sudėliota taip, jog tu savom kojom iš ten neišeitum? Ir kaip dabar švenčiamos vestuvės, kur atsiranda daug gražių naujų tradicijų, veiklų, kurios nepalieka laiko užstalėj. Kaip stipriai pasikeitė Lietuva“, – pasidžiaugė svečias.