Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Kasmet Plungės rajono savivaldybės tarybos tvirtinamas apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašas įžiebia nemažas diskusijas tarp politikų. Jau tapo įprasta kaskart stebėtis, kad seniūnai kartu su Vietos ūkio skyriaus specialistais rajone randa vos vieną kitą apleistą statinį (ir šiemet sąraše – tik 7 objektai), o pakraipius galvomis ateina metas konstatuoti – kitąmet pasistengsime labiau. Ši tradicija nelaužyta ir šiemet.

Ir senbuviai, ir naujokai
Šiųmetinis apsileidėlių sąrašas pirmiausia svarstytas lapkričio pabaigoje vykusiame Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje. Sąrašą pristatė Vietos ūkio skyriaus specialistas Marius Birškys.

Kaip minėta, sąraše šiemet – 7 apleisti objektai, kuriems bus taikomas maksimalus – trijų procentų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifas. Specialistas trumpai apžvelgė kiekvieną iš jų.

Pirmieji sąraše – du seni ir nenaudojami kaminai Stoties gatvėje. Apie tai, kad jie – ne tik neprižiūrimi, bet ir pavojingi aplinkiniams, mat pučiant stipresniam vėjui nuo viršaus ima kristi plytos, kalbėta ir rašyta jau ne kartą.

Kaip sakė M. Birškys, kaminų savininkas gavo įpareigojimą atlikti šių statinių techninę ekspertizę, tačiau nereagavo. Kontaktą pavyko užmegzti tik paskyrus administracinę nuobaudą. Dabar, pasak specialisto, bendraujama su kaminų savininko advokatais, jie prašo pratęsti terminą atlikti ekspertizę iki Naujųjų.

Į sąrašą naujai įtrauktas gyvenamasis pastatas Beržore, M. N. Gaso gatvėje, tiksliau – jo likučiai. Nors registruoti tokius apsileidėlius – seniūnų rūpestis, kaip sakė M. Birškys, informacija apie šį pastatą gauta iš Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos.

Nebe pirmus metus sąraše „puikuojasi“ Alsėdžiuose, Kūbakių gatvėje, esanti transformatorinė, Narvaišių kaime, Liepgirių gatvėje, esantys gyvenamasis namas bei daržinė, taip pat kita daržinė, stovinti Jovaišiškės kaime, Bebrų gatvėje.

Naujai į sąrašą, gavus policijos pranešimą apie besilankančius pašalinius asmenis, įtrauktas Aleksandravo kaime, Minijos gatvėje, esantis gyvenamasis namas. „Savininkas registruotus laiškus paima, bet į raginimus susitvarkyti nereaguoja“, – paaiškino M. Birškys.

Išnyko iš sąrašo kaip dūmas
Komiteto nariai teiravosi, kodėl sąraše nebeliko Plungės Senamiesčio aikštę jau daug metų „puošiančio“ žaliojo vaiduoklio. Reikia pasakyti, kad jis ne vieną dešimtmetį taip pat buvo nematomas apsileidėlius registruojantiems specialistams, vėliau, politikams ėmus kelti triukšmą, buvo įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašą, tačiau ilgai jame neužsibuvo – po metų kitų buvo išbrauktas.

Kad ten iki šiol situacija tik prastėja ir stoge bei sienose žiojinčios skylės tik didėja, paliudytų tūlas plungiškis, bet štai pastato savininkai didesniu NT mokesčio tarifu apmokestinami nebebus. Kodėl? M. Birškys paaiškino, kad ledai Senamiesčio aikštėje pajudėjo: pastatą ruošiamasi renovuoti, todėl bausti jo savininkus maksimaliu NT mokesčio tarifu teisiškai nebegalima.

„Labas, Plunge“ savo ruožtu pridurs, kad panaši dainelė apie tuoj tuoj prasidėsiantį pastato remontą traukiama jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol nė vinis nebuvo įkalta į vaiduoklio karkasą. O gal šįkart išties įvyks stebuklas ir vieną dieną statinio kieme išvysime meistrus?!

„Padarysim“
Dar viena naujiena, kurią pateikė M. Birškys, – kad šiemet apsileidėlių sąrašą papildė ir du (!) objektai, kuriais naudojamasi ne pagal paskirtį. Vienas jų – pastatas Telšių g. 2, Plungėje, kurį plungiškiai nuo seno vadina tiesiog buitiniu. Kitas – vos už kelių šimtų metrų nuo jo esanti patalpa adresu Telšių g. 3B-2, kuri Registrų centre registruota kaip gyvenamoji, tačiau naudojama komerciniams tikslams.

Minėtas buitinis registruotas pramonės ir sandėliavimo veiklai, tačiau jame, kaip žinia, verčiamasi ir komercine veikla, patalpose veikia parduotuvės, kirpykla, teikiamos kitos paslaugos.

Vietos ūkio skyriaus specialistas pasakojo, kad pastatą valdanti UAB „Plungės buitis“ dar 2024 m. pradžioje buvo įspėta pakeisti pastato paskirtį. Įmonės atstovas esą tada atsakė, kad baigtas vienas pastato renovacijos etapas, ruošiamasi pradėti antrą – remontuoti stogą. Pabaigus remonto darbus esą bus imamasi paskirties keitimo. „Prabėgo du metai, tačiau jokio judesio nematyti“, – konstatavo specialistas.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Šie du objektai taip pat bus apmokestinami 3-jų procentų mokesčio tarifu. O nuo kitų metų tiek apsileidėliams, tiek nesusitvarkiusiems paskirties dokumentų bus taikomas jau ne trijų, o penkių procentų mokesčio tarifas, bet ar tai privers juos susitvarkyti?

Komiteto nariams kilo klausimų ir dėl to, kodėl šiemet sąraše – tik du objektai, eksploatuojami ne pagal paskirtį. M. Birškys paaiškino, kad pats tokių prasižengėlių neieško. Esą į sąrašą įtraukiami tik tie objektai, apie kuriuos praneša Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ar kitos institucijos.

„Tada pasakykit, kiek pranešimų iš minėtos tarnybos esat gavę per pastaruosius dešimt metų? Aš pats, kol dar dirbau joje, jų esu surašęs ne vieną dešimtį. Kodėl nė į vieną nesureaguota?“ – neatlyžo opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas.

Specialistas ėmė aiškinti, kad reaguojama tik į naujausius pranešimus, nes surasti senus – sudėtinga. Bet jam į pagalbą atėjusi skyriaus vedėja Odeta Petkuvienė pažadėjo, kad bus surasti ir senesni pranešimai ir kad visa informacija apie juos netrukus bus pateikta Tarybos nariams, o kitąmet tokie objektai bus įtraukti ir į apmokestinamųjų maksimaliu NT tarifu sąrašą. „Padarysim“, – pažadėjo vedėja.

„Kaip seniūnas gali nematyti tokių griuvėsių savo teritorijoje?“
Panašu, kad savo pažadą O. Petkuvienė tesėjo ir jau netrukus Tarybos nariai gavo sąrašą su 21-u rajone esančiu objektu, naudojamu ne pagal paskirtį. Tiesa, Tarybai praėjusią savaitę pateiktas tvirtinti objektų sąrašas liko nepakitęs – su tais pačiais dviem ne pagal paskirtį naudojamais objektais Plungės mieste, Telšių gatvėje.

„Vieningos Plungės“ atstovas Tomas Mašeckis tokį sąrašą Tarybos posėdžio metu pavadino raganų medžiokle, nes Savivaldybė, net ir žinodama dvi dešimtis savo prievolės nevykdančių objektų savininkų, nusprendė maksimaliu NT mokesčio tarifu nubausti tik du.

O netrukus paaiškėjo ir atsakymas, kodėl taip yra. M. Kaunas sakė gerai įsigilinęs į minėtąjį kone Tarybos posėdžio išvakarėse gautą sąrašą ir pamatęs, kad ne vienas tame sąraše esantis objektas yra vienaip ar kitaip susijęs su pačia Savivaldybe. Ne pagal paskirtį naudojamuose statiniuose veikia greitoji pagalba, Savivaldybės nuomojama „Suvenyro“ sporto salė, kaimuose – kelių bendruomenių namai.

„Kodėl mes savo pastatų netikrinam ir nežiūrim? Darbuotojas metus laiko dirba ir tik dviem objektų valdytojams išsiuntė raginimus pasikeisti paskirtį?“ – klausimus žėrė M. Kaunas.

Kitas „Vieningos Plungės“ narys Robertas Endrikas grįžo ir prie apleistų pastatų sąrašo. Jis stebėjosi, kad jame – tik 7 objektai, nors pastatų vaiduoklių visame rajone yra daugybė ir metams bėgant nemažėja. „Antai Varkaliuose, Pušies gatvėje, buvęs gaisrinės pastatas – kaip seniūnas gali nematyti tokių griuvėsių savo teritorijoje? Šiemet apsileidom, valdininkai nepajudėjo, bet kitąmet reikia labiau stengtis“, – barėsi politikas.

Reaguodamas į pasipylusią kritiką meras Audrius Klišonis paragino pačius Tarybos narius imtis seniūnų darbo ir informuoti Savivaldybę apie pastebėtus apleistus pastatus. Be to, pasiūlė dar kartą prie šio klausimo grįžti po poros mėnesių ir pažiūrėti, ar šįkart jau pavyko susiimti ir pasistūmėti į priekį. Kad kitą rudenį nereikėtų tradiciškai konstatuoti – valdininkai ir vėl „nepajudėjo“.