Edi­tos REP­ŠIE­NĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Rie­ta­vo se­niū­ni­jo­je spe­cia­lis­te dir­ban­ti E. Rep­šie­nė „Labas, Plunge“ pa­sa­ko­jo, kad to­kie vai­kų var­dai – ne at­si­tik­ti­nu­mas, o kruopš­čiai ap­gal­vo­tas spren­di­mas, at­spin­din­tis šei­mos ver­ty­bes, kū­ry­biš­ku­mą ir no­rą, kad jų at­ža­los jau nuo pat pir­mų­jų gy­ve­ni­mo die­nų jaus­tų­si ypa­tin­gi.

Au­gin­da­mi vai­kus su re­tais var­dais, tė­vai daž­niau­siai mo­ko ir drą­si­na bū­ti sa­vi­mi, di­džiuo­tis sa­vo uni­ka­lu­mu ir su­pras­ti, jog tik­ra­sis iš­skir­ti­nu­mas sly­pi ne vien var­de, bet pa­čio­je as­me­ny­bė­je.

Edi­ta pa­sa­ko­jo, kad lauk­da­mi pir­ma­gi­mio su vy­ru įdė­miai stu­di­ja­vo var­dy­ną. Net bu­vo su­si­ra­šę la­biau­siai pa­tin­kan­čių var­dų są­ra­šą ir su­si­ta­rę, kad jei­gu gims ber­niu­kas – var­dą rinks vy­ras, o jei­gu mer­gai­tė – rinks Edi­ta. Ta­čiau is­to­ri­ja pa­kry­po ki­ta link­me.

„Ma­no ber­niu­kų var­dų są­ra­še pir­mo­je vie­to­je bu­vo Rai­gar­do var­das, tad vy­ras, ži­no­da­mas, kad šis var­das man la­bai gra­žus, gi­mus sū­nui so­li­da­riai ga­li­my­bę iš­rink­ti pir­ma­gi­miui var­dą per­lei­do man“, – kal­bė­jo rie­ta­viš­kė.

Lau­kiant duk­re­lės Rep­šų šei­mai var­dų są­ra­šo jau ne­bep­ri­rei­kė. Abu no­rė­jo iš­skir­ti­nio bei sa­vi­to var­do. Ir čia la­bai pra­ver­tė geog­ra­fi­jos ži­nios…

Pa­va­di­nę sū­nų Rai­gar­du, su­tuok­ti­niai ži­no­jo, kad Drus­ki­nin­kų ra­jo­ne yra Rai­gar­do slė­nis, tad ir duk­re­lei no­rė­jo su­ras­ti ko­kį pa­na­šų gam­tos ati­tik­me­nį, ku­ris dar ir prie pa­var­dės gra­žiai de­rė­tų. Pir­ma min­tis, ku­ri ki­lo ir iš­kart su­ža­vė­jo, bu­vo pa­va­din­ti duk­rą Šat­ri­jos var­du, mat Tel­šių ra­jo­ne yra pi­lia­kal­nis to­kiu pa­čiu pa­va­di­ni­mu. Gar­siai iš­ta­rus šį var­dą, Rep­šiams dau­giau ki­tų va­rian­tų ne­be­rei­kė­jo.

Edi­tos REP­ŠIE­NĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Gi­mus vai­kams, Edi­ta su vy­ru Ar­tū­ru pa­si­do­mė­jo jiems su­teik­tų var­dų sta­tis­ti­ka ir su­ži­no­jo, kad bū­tent tais me­tais, kai gi­mė duk­ra, Lie­tu­vo­je Šat­ri­jos var­du pa­va­din­tos tik trys mer­gai­tės, o Rai­gar­do var­das šiek tiek po­pu­lia­res­nis.

Ma­ma Edi­ta pa­sa­ko­jo, kad vai­kai sa­vo var­dų ne­su­reikš­mi­na, di­des­nį dė­me­sį į juos krei­pia ir ak­cen­tuo­ja ar­ti­mie­ji, ku­rie pra­džio­je ne­bu­vo la­bai su­ža­vė­ti to­kiais Edi­tos ir Ar­tū­ro pa­si­rin­ki­mais. Gal dėl to, jog dau­gu­mai Šat­ri­jos var­das aso­ci­juo­ja­si su iš Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės, Me­din­gė­nų, ki­lu­sios ra­šy­to­jos Ma­ri­jos Peč­kaus­kai­tės li­te­ra­tū­ri­niu pseu­do­ni­mu – Šat­ri­jos ra­gana. Kaip be­bū­tų, ap­lin­ki­niai ne­tru­kus ap­si­pra­to su to­kiu re­tu mer­gai­tės var­du.

Tė­ve­liai sa­vo abu vai­kus api­bū­di­no kaip la­bai ge­rus ir pa­rei­gin­gus. Pa­sak jų, at­ža­los au­ga ne­su­kel­da­mos jo­kių rū­pes­čių. Rai­gar­das – ra­mus, o Šat­ri­ja kiek ašt­res­nio cha­rak­te­rio, ne­nus­tygs­tan­ti vie­to­je ir na­muo­se ret­kar­čiais ke­lian­ti ne­di­de­lius ura­ga­nus.

Da­bar mer­gai­tė mo­ko­si pir­mo­je kla­sė­je, o po pa­mo­kų sku­ba į ka­ra­tė tre­ni­ruo­tes. Rai­gar­das – ant­ro­kas, po pa­mo­kų lan­ko dai­lės už­siė­mi­mus Rie­ta­vo My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je ir dar plau­ki­mo pa­mo­kas ba­sei­ne.

Vi­sa Rep­šų šei­ma la­bai mėgs­ta gam­tą ir tu­ris­ti­nius žy­gius su nak­vy­ne po Lie­tu­vą, o kar­tais ir sve­čio­se ša­ly­se. Edi­ta do­mi­si paukš­čiais, tad vy­ras net žiū­ro­nus yra pa­do­va­no­jęs, kad lais­vu lai­ku ga­lė­tų ste­bė­ti spar­nuo­tuo­sius. Kar­tais vyks­ta į mė­gė­jiš­kus paukš­čių ste­bė­ji­mus ir da­ro jų re­gist­ra­ci­ją. O su­tuok­ti­nis Ar­tū­ras – tik­ras me­lo­ma­nas ir kal­nų my­lė­to­jas.