Asociatyvi nuotr.

Grį­žo prie se­nų įpro­čių

Pri­min­si­me, kad V. R. praė­ju­sių me­tų spa­lį bu­vo nu­teis­tas 3 me­tų ir 9 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­me už tai, kad 2024-ųjų ru­de­nį net po ke­lis kar­tus pa­de­gė ap­leis­tus pa­sta­tus Plun­gė­je, J. Tu­mo-Vaiž­gan­to ir Si­na­go­gų gat­vė­se.

Įdo­mu tai, kad dar bū­da­mas lais­vė­je ir lauk­da­mas pa­sta­ro­jo teis­mo spren­di­mo, pi­ro­ma­nas nė ne­ke­ti­no at­si­sa­ky­ti sa­vo keis­to ir vi­suo­me­nei pa­vo­jin­go po­mė­gio. 2025 me­tų nak­tį iš rugp­jū­čio 17-osios į 18-ąją jis pa­de­gė du ūki­nius pa­sta­tus Ku­liuo­se, kur gy­ve­na jo tė­vai, o pa­ry­čiais, pa­gau­tas tė­vo slam­pi­nė­jan­tis mies­te­lio gat­vė­mis, tren­kė jam kumš­čiu per no­sį ir šią su­lau­žė.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad šiuos nu­si­kal­ti­mus ne­ve­dęs ir jau de­vy­nis kar­tus teis­tas vy­ras pa­da­rė bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio. Vy­ras teis­me pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­sį rugp­jū­tį be­ne sa­vai­tę svai­gi­no­si įvai­riais al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Dėl anks­tes­nių pa­de­gi­mų jau bu­vo ste­bi­mas tei­sė­sau­gos ir tu­rė­jo ne­šio­ti apy­ko­ję, ta­čiau il­gai to­kios prie­žiū­ros neiš­ken­tė. Rugp­jū­čio vi­du­ry­je nu­si­plė­šė apy­ko­ję, pa­li­ko tė­vų na­mus ir pra­dė­jo val­ka­tau­ti.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad rugp­jū­čio 17 die­ną su­ma­nė vyk­ti į Ku­lius, o iš jų – į Kau­ną. Ku­liuo­se su­lau­kęs vė­laus va­ka­ro, nuė­jo į tė­vų kie­mą, pa­si­ly­pė­jęs ant šilt­na­mio pa­sie­kė ūki­nio pa­sta­to pa­sto­gę ir pro ply­šį sie­no­je įki­šo ran­ką su įžieb­tu žieb­tu­vė­liu. To už­te­ko, kad lieps­nos apim­tų šie­ną, o po to ir vi­są pa­sta­tą.

Gais­rą vy­ras sa­kė ste­bė­jęs iš kiek ato­kiau esan­čio ru­gių lau­ko. Vė­liau, mies­te­ly­je ki­lus su­ju­di­mui, pa­si­trau­kęs į prie mies­te­lio esan­tį ae­rod­ro­mą. Iš jo jau po vi­dur­nak­čio pa­trau­kęs to­liau ieš­ko­ti nuo­ty­kių. No­rė­jęs pa­deg­ti prie baž­ny­čios esan­tį me­di­nį pa­sta­tą, ta­čiau šis bu­vęs už­ra­kin­tas. To­dėl iš­si­rin­kęs kiek ato­kiau esan­čią ne­gy­ve­na­mą so­dy­bą. Vėl pro ūki­nio pa­sta­to sie­no­je esan­tį ply­šį įki­šęs ran­ką su žieb­tu­vė­liu ir pa­de­gęs ten bu­vu­sį šie­ną.

Pa­de­gė­ją su­čiu­po jo tė­vas

Abu ūki­niai pa­sta­tai su juo­se bu­vu­siais ra­kan­dais ir pa­ša­rais, mal­ko­mis su­pleš­kė­jo vi­siš­kai. Tė­vui pa­da­ry­ta ža­la įver­tin­ta be­veik 9-iais tūkst. eu­rų, nes ūki­nia­me pa­sta­te jis lai­kė na­mo sta­ty­boms su­pirk­tas me­džia­gas, įran­kius. Ki­to su­de­gu­sio ūki­nio pa­sta­to sa­vi­nin­kei pa­da­ry­ta ža­la įver­tin­ta 1,5 tūkst. eu­rų.

Tei­sia­ma­sis sa­kė ne­tu­rė­jęs tiks­lo to­kiais sa­vo veiks­mais kam nors ker­šy­ti ar įskau­din­ti. Ti­ki­no tie­siog jau­čian­tis ma­lo­nu­mą ste­bė­ti, kaip ug­nis siau­bia pa­sta­tus. Šį po­mė­gį pa­kurs­to al­ko­ho­lis. V. R. sa­kė, kad bū­da­mas gir­tas ne­ga­li at­si­gin­ti min­čių, ska­ti­nan­čių da­ry­ti blo­gus dar­bus. Iš­sib­lai­vęs esą gai­li­si, su­pran­ta, kad el­gė­si ne­tin­ka­mai, ta­čiau iš­gė­ręs vėl grįž­ta prie se­nų įpro­čių.

Tie­sa, tuo vy­ro nuo­ty­kiai tą nak­tį ne­si­bai­gė. Jis pa­sa­ko­jo, kad pa­ry­čiais, iki so­ties pa­si­mė­ga­vęs gais­rų vaiz­dais, pa­trau­kė į sto­te­lę lauk­ti au­to­bu­so, bet ne­ti­kė­tai su­si­dū­rė su jo ieš­kan­čiu tė­vu. Šis čiu­po sū­nų, ta­čiau at­gal su­lau­kė smū­gio į vei­dą. Me­di­kai kons­ta­ta­vo, kad vy­rui bu­vo su­lau­žy­tas no­sies kau­las ir su­muš­ta vir­šu­ti­nė lū­pa. Bet toks at­sa­ko­ma­sis veiks­mas ne­sut­ruk­dė ku­liš­kiui su­lai­ky­ti sū­nų: lai­ky­da­mas jį už ran­kos jis su­stab­dė pro ša­lį va­žia­vu­sių ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų au­to­mo­bi­lį ir pa­si­da­li­no įta­ri­mais, kad bū­tent jo sū­nus su­kė­lė abu gais­rus. Ug­nia­ge­siai iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ir šie ne­tru­kus su­lai­kė V. R.

Ty­rė­jų ap­klau­sia­mas pi­ro­ma­no tė­vas pri­si­mi­nė, kad tą nak­tį, kai pra­dė­jo deg­ti ne tik jo, bet ir ki­tas mies­te­ly­je esan­tis ūki­nis pa­sta­tas, jam iš­kart ki­lo įta­ri­mas, kad tai bus jo sū­naus dar­bas. Dėl to, už­ge­si­nus jam pri­klau­san­tį ūki­nį pa­sta­tą, pa­ry­čiais pa­trau­kė ieš­ko­ti kal­ti­nin­ko.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad ku­rį lai­ką, kai bu­vo pa­leis­tas iš areš­to dėl pa­de­gi­mų Plun­gė­je, sū­nus gy­ve­no pas juos, ta­čiau ga­liau­siai nu­si­plė­šė apy­ko­ję ir ėmė slaps­ty­tis (ap­klau­sia­mas V. R. tei­gė, kad tė­vų na­mai ėmė jį slėg­ti, to­dėl pa­li­ko juos ir ėmė val­ka­tau­ti).

Sy­kį su­ti­kęs sū­nų vy­ras sa­kė kal­bi­nęs jį grįž­ti na­mo. Šis ne­su­ti­ko, tarp jų įsi­plies­kė žo­di­nis konf­lik­tas. Esą po to ku­liš­kis su­pra­to, kad tai ga­li tu­rė­ti nei­gia­mų pa­sek­mių. Ir kai po ke­lių die­nų nei iš šio, nei iš to už­si­lieps­no­jo jų ūki­nis pa­sta­tas, o vė­liau – ir ki­tas, pir­ma min­tis bu­vo, kad čia pa­si­dar­ba­vo jo sū­nus.

Į be­lan­gę – 4-eriems me­tams

V. R. tiek dėl abie­jų pa­de­gi­mų Ku­liuo­se, tiek dėl tė­vo su­ža­lo­ji­mo vi­siš­kai pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę bei pa­ti­ki­no, kad gai­li­si dėl to­kio sa­vo el­ge­sio. Tei­sia­ma­sis su­ti­ko ir su jam pa­reikš­tais ieš­ki­niais, sa­kė ieš­ko­sian­tis ga­li­my­bių at­ly­gin­ti pa­da­ry­tą ža­lą.

Kaip mi­nė­ta, už pa­de­gi­mus Plun­gė­je vy­rui bu­vo skir­ta 3 me­tų ir 9 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mė. Du pa­de­gi­mai Ku­liuo­se ka­lė­ji­mo lai­ką jam pail­gi­no dar ke­liais mė­ne­siais iki ly­giai 4-erių me­tų.

Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai iš V. R. pri­teis­ta 125,76 eu­rų tė­vo gy­dy­mo iš­lai­doms pa­deng­ti ir 5-ių pro­cen­tų dy­džio me­ti­nės pa­lū­ka­nos. SOD­RAI vy­ras tu­rės at­ly­gin­ti 1 104,90 eu­rus už tė­vui ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­piu mo­kė­tas iš­mo­kas.

Tė­vas sū­nui ieš­ki­nio ne­tei­kė, ta­čiau V. R. tu­rės at­ly­gin­ti 1 500 eu­rų ža­lą ki­to Ku­liuo­se su­de­gin­to ūki­nio pa­sta­to sa­vi­nin­kei. Šios pri­teis­tos su­mos guls į sko­lų krai­tį kar­tu su spa­lio mė­ne­sį teis­mo V. R. pri­teis­ta 44 144,44 eu­rų su­ma, ku­rią jis tu­rės su­mo­kė­ti Plun­gė­je su­de­gin­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams.

Nuosp­ren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo ga­li bū­ti skun­džia­mas.