Sauliaus Narkaus nuotr.

Plungę pasiekė svarbi žinia: vasario 4 dieną Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuoto Plungės pramonės parko steigimui. Numatoma, kad daugiau kaip 100 ha teritorijoje bus kuriama moderni pramoninė zona, skirta gamybos, logistikos ir pažangių technologijų įmonėms.

Ministrų kabinetas vienbalsiai priėmė nutarimą dėl projekto „Plungės pramonės parkas“ pripažinimo valstybei svarbiu projektu ir Plungės pramonės parko teritorijos ribų nustatymo. Šis nutarimas Plungės rajono savivaldybei atveria galimybes daugiau kaip 100 ha teritorijoje kurti modernią pramoninę zoną gamybos, logistikos ir pažangių technologijų įmonėms. Link to eita penkerius metus – Plungės pramonės parko steigimas inicijuotas 2021 m. gegužės 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu.

„Šis projektas atvers naujas galimybes Plungės regionui – moderni infrastruktūra, patrauklios sąlygos investuotojams ir kryptinga plėtra reiškia daugiau stiprių darbdavių ir konkurencingų darbo vietų. Tokie projektai mažina regionų atotrūkį ir kuria tvirtą pagrindą tvariam Lietuvos ekonomikos augimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Pramonės parkų steigimas regionuose atspindi nuoseklią Vyriausybės programos kryptį ir sudaro tvirtą pagrindą regionams augti. Plungės pramonės parkas taps reikšmingu impulsu investicijoms pritraukti ir naujoms, kokybiškoms darbo vietoms kurti. Mes jau įsitikinome, kad investicijos į pramonę turi platesnį teigiamą poveikį: viena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnaujančiuose sektoriuose. Esame įsitikinę, kad pramonės parkas – tai ilgalaikė investicija į mūsų rajono žmonių gerovę ir tvarų regiono augimą. Šiuo metu esame ta savivaldybė, kuri turime didžiausią pramonės parką Lietuvoje. Mūsų visų lūkesčiai dideli, laukiame ir tikimės didžiulių investicijų į mūsų miestą. Išgirdę žinią apie šią investiciją, turime matymų ir norų Plungėje statyti daugiabučius namus“, – teigia Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Investicijų ir darbo vietų potencialas įvertintas Plungės pramonės parko galimybių studijoje. Numatoma, kad pramonės parkas padės pritraukti investicijų į pažangių technologijų gamybos ir paslaugų sektorių, sudarys palankesnes sąlygas investuotojams ir užtikrins nuoseklų regiono ekonominį augimą. Taip pat suskaičiuota parko sukuriama nauda valstybei: įgyvendinus maksimalų scenarijų, grynoji nauda viršytų 612 mln. eurų, minimalaus scenarijaus atveju ji siektų beveik 53 mln. eurų.

Pasak mero A. Klišonio, Plungė orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės sektorių, kurie labiau prisidės prie gyventojų pajamų didėjimo, plėtrą. Be to, pramonės parke bus laukiamos tik tos įmonės, kurios daro nedidelį poveikį aplinkai.

Tarp realiausių sektorių galimybių studijoje įvardijama maisto pramonė, kuri remtųsi regione išvystytu žemės ūkiu. Taip pat matoma vietos logistikai ir sandėliavimui, nes šalia – automobilių keliai, geležinkelis, netoli ir Klaipėdos uostas. Trečioji sritis – žaliosios technologijos, atsinaujinanti energetika. Pramonės parkas taip pat galėtų prisidėti prie Plungės regione stiprėjančios metalo ir medienos apdirbimo pramonės plėtros. Jau dabar čia vien metalo srityje dirba 17 įmonių.

Kaip minėta, Plungės pramonės parkas apims 100,4 ha teritoriją, apie trečdalį jos Savivaldybė jau yra išpirkusi. Skaičiuojama, kad projekto teritorijos infrastruktūrai išvystyti reikės beveik 13 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės ir Savivaldybės lėšų. Investicijos bus nukreiptos į vidinių kelių tinklą, inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo aikšteles ir lietaus vandens surinkimo sistemas, kad investuotojams būtų pasiūlyta vientisa, plėtrai paruošta teritorija.

Iki 2040 metų Plungės pramonės parke numatoma pritraukti ne mažiau kaip 152 mln. eurų privačių investicijų ir įkurti per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.