Donato GUREVIČIAUS asmeninio albumo nuotr.Gyvenimas kaime išugdė atsakomybę
D. Gurevičiui – 46 metai, dabar jis su šeima gyvena Kaune, o gimė ir užaugo Rietave. Pirmas tris klases baigė Rietavo Lauryno Ivinskio vidurinėje mokykloje, o ketvirtą klasę pradėjo Plungės rajone, Stalgėnuose, kur persikėlė su šeima ir gyveno iki pat pilnametystės. Tiesa, dešimtą–dvyliktą klases baigė Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje.
„Taigi per visą savo vaikystės ir paauglystės laikotarpį mokiausi trijose skirtingose mokyklose. Mano vaikystė ir jaunystė buvo aktyvi ir glaudžiai susijusi su gyvenimu kaime. Augau laikotarpiu, kai Lietuva išgyveno didelius pokyčius po nepriklausomybės atkūrimo, keitėsi valstybės santvarka, kas neišvengiamai formavo ir mano patirtis bei požiūrį. Teko matyti ir kolūkių laikus, ir jų nykimą, ir naujai besikuriančius ūkius“, – pasakojo D. Gurevičius.
Pašnekovo tėvai turėjo darbus, tačiau gyveno kaip visi tuometiniame kaime – ūkiškai: turėjo žemės, laikė gyvulius. Tad ir Donatas nuo mažens buvo įtrauktas į kasdienius ūkio darbus, teko prižiūrėti gyvulius, netgi išmoko melžti. Tai buvo natūrali kasdienybės dalis, kuri išugdė atsakomybę ir darbštumą. Laisvalaikiu netrūko aktyvios veiklos, visi Stalgėnų kaimo vaikai vakarais dažnai rinkdavosi mokyklos stadione, kur žaisdavo tinklinį, krepšinį ar futbolą.
Tokia aplinka, pasak D. Gurevičiaus, skatino judrumą, bendruomeniškumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Tai vėliau tapo tvirtu pagrindu tolimesnėms studijoms bei gyvenimo pasirinkimams.
Vaikystėje praminė „ugniniu vaiku“
D. Gurevičius padėkos žodžių negailėjo savo tėvams Genovaitei ir Jonui bei mokyklos auklėtojams, kurie brandino jį kaip asmenybę. Apie tolimesnius pasirinkimus vaikinas pradėjo galvoti dar vienuoliktoje klasėje. Kartu su klasės draugu Mindaugu svarstė, kur galėtų studijuoti. Nuvyko į Vilnių, į tuometės Lietuvos policijos akademijos atvirų durų dieną.
„Tuo metu rimtai galvojome apie policijos pareigūno profesiją, atrodė prasminga prisidėti prie besikuriančios valstybės gerovės ir žmonių saugumo. Tai buvo 1997 metai, laikotarpis, kai tokios idėjos atrodė ypač svarbios ir artimos. Vis dėlto galutinis sprendimas pasikeitė jau dvyliktoje klasėje. Po vasaros atostogų Mindaugas papasakojo apie ugniagesio profesiją, nes jo tėvas dirbo ugniagesiu Plateliuose.“
Nors draugas galiausiai pasuko kitu keliu ir dabar savo gyvenimą sėkmingai kuria JAV, D. Gurevičius įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, į gaisrinės saugos inžinerijos bakalauro studijas, vėliau baigė ir magistrą.
Nei pašnekovo šeimoje, nei giminėje ugniagesių nėra – jis yra pirmasis, pasirinkęs šį kelią. Dabar artimieji su šypsenom prisimena, kad vaikystėje dėl savo raudonų plaukų jis būdavo vadinamas „ugniniu vaiku“. Išgirdę tai aplinkiniai sakydavo, kad užaugęs Donatas bus gaisrininkas, o jis pats ir prieštaraudavo.
Donato GUREVIČIAUS asmeninio albumo nuotr.Nuo ekstremalių iššūkių iki gelbėjimo operacijų
Pašnekovas įsitikinęs, kad jo profesijos pasirinkimą iš dalies nulėmė vidinis noras padėti žmonėms, būti naudingam visuomenei – tai vertybės, kurios formavosi dar jaunystėje ir natūraliai atvedė į šią profesiją.
Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje D. Gurevičius dirba jau 22 metus. Tarnybą pradėjo 2004 metais Vilniuje, ugniagesio gelbėtojo pareigose.
„Per visus šiuos metus nuosekliai perėjau įvairias tarnybos sritis ir pareigas. Dirbau gaisrų prevencijos srityje, vadovavau padaliniams, atsakingiems už ugniagesių gelbėtojų parengimą, jų aprūpinimą įranga ir technika, taip pat darbuotojų saugą. Teko prisidėti ir prie tarnybos ūkinių, administravimo klausimų, viešųjų pirkimų organizavimo, pastatų projektavimo procesų“, – pasakojo D. Gurevičius.
Vėlesnėje karjeros dalyje daug dėmesio skyrė civilinei saugai – gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Šioje srityje dirbo ypač įtemptu laikotarpiu, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu D. Gurevičius vadovavo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriui. Teko spręsti itin svarbius klausimus, susijusius su visuomenės pasirengimu ir informavimu.
Pasak pašnekovo, kuo daugiau sudėtingų situacijų tenka patirti ir sėkmingai įveikti, tuo labiau jos tampa profesine kasdienybe. Tai, kas visuomenei gali atrodyti kaip išskirtinis ar net šokiruojantis įvykis, tokiems pareigūnams yra įprasta darbo dalis. Būtent patirtis leidžia išlaikyti ramybę ir aiškų mąstymą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Per tarnybos metus teko prisidėti prie daugelio sudėtingų bei visuomenei gerai žinomų įvykių valdymo – nuo didelių gaisrų, trunkančių kelias paras, iki nelaimių, tokių kaip lėktuvo katastrofa Vilniuje ar sprogimas daugiabutyje Viršuliškių mikrorajone.
Šiuo metu D. Gurevičius eina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjo pareigas. Nors formaliai šis darbas yra kabinete, realybėje jis yra itin dinamiškas, reikalaujantis nuolatinio įsitraukimo, bendravimo ir greitos reakcijos.
Džiugina didėjantis žmonių sąmoningumas
D. Gurevičius pasakojo, kad per visą savo karjerą mato akivaizdų pokytį – žmonės tikrai keičiasi ir tampa sąmoningesni. Anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gaisrų gesinimui, o šiandien vis daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai, žmonių atsparumo nelaimėms didinimui.
Vidaus reikalų ministerija nuolat atlieka gyventojų nuomonės tyrimus, vertina, kiek žmonės yra pasirengę ekstremaliosioms situacijoms, ar turi dūmų detektorius, ar yra pasiruošę galimoms krizėms. Pastebimas ir pačios tarnybos pokytis – šiandien apie trečdalį veiklos sudaro gaisrų gesinimas, o net du trečdaliai – gelbėjimo darbai. D. Gurevičiaus karjeros pradžioje buvo priešingai.
Prie šių pokyčių prisideda ir geopolitinė situacija – stebima ir mokomasi iš kitų šalių patirties, ypač iš Ukrainos, stiprinama civilinės saugos sritis. Pasak pašnekovo, dažnai žmonės žino, ką reikėtų daryti ištikus nelaimei, pavyzdžiui, yra girdėję apie išvykimo krepšį ar dūmų detektorius, tačiau realiai pasirengimą atideda.
Iššūkių vis dar kelia net ir įprastomis tampančios gamtos stichijos, paliekančios namus be elektros. Deja, daugelis vis tiek nepasimoko, elektros generatorius puola pirkti tik būtinybei prispyrus, kai jau visiems jų reikia.
„Deja, kartais paskata veikti tampa tik skaudūs įvykiai. Pavyzdžiui, po gaisro kaimynystėje žmonės aktyviau pradeda rūpintis savo saugumu, įsirengia dūmų detektorius. Svarbu kalbėti ir apie pasirengimą didesnėms krizėms, pavyzdžiui, ilgesniam elektros tiekimo sutrikimui dėl audrų ar kitų priežasčių.“
Įsimintiniausias įvykis – sprogimas daugiabutyje
Per visą tarnybos laikotarpį D. Gurevičiui teko dalyvauti ne viename ekstremaliame įvykyje, tačiau vienas iš labiausiai įsiminusių buvo 2023 metų sausio 2 dieną Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone, dėl dujų nuotėkio įvykęs daugiabučio sprogimas. Tai buvo situacija, kuri pareikalavo ne tik profesinių įgūdžių, bet ir žmogiško jautrumo bei gebėjimo būti šalia žmonių itin sudėtingu momentu.
Donato GUREVIČIAUS asmeninio albumo nuotr.„Tai buvo itin sudėtinga situacija, daugiau nei šešiasdešimt gyventojų liko lauke esant minusinei temperatūrai, sugriuvo, sukrito daugiabučio pertvaros, atsivėrė plyšys tarp trečio aukšto grindų ir penkto aukšto lubų. Teko ne tik koordinuoti pagalbos veiksmus, bet ir daug bendrauti su žmonėmis, juos raminti, spręsti įvairius organizacinius klausimus. Įvykio vietoje dirbome kelias paras, mūsų tarnybai tai buvo intensyvus ir atsakingas laikotarpis.“
Šiuo metu mėgstamiausias D. Gurevičiaus laisvalaikio užsiėmimas ir kartu didžiausias džiaugsmas yra šeima. Su antrąja puse Agne, kuri dirba farmacijos srityje, augina beveik dvejų metų sūnų Daną.
„Tai yra ir hobis, ir poilsis, ir geriausias būdas atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos. Papildomų veiklų ar kitų darbų šiuo metu nesiimu, nors pasiūlymų tikrai būna. Vis dėlto tarnyba pati savaime yra labai intensyvi ir suteikia daug galimybių realizuoti save, todėl laiko kitoms veikloms tiesiog nebelieka.“
Šeima mėgsta aktyvų laisvalaikį, ypač laiką gamtoje, žygius. O ir pati tarnyba prisideda prie to, kad būtų skatinamas fizinis aktyvumas. Donatui teko dalyvauti ir stipriausio ugniagesio varžybose, Alpėse apeiti aukščiausią Europos kalną „Tour-De Mont Blanc“ žygyje.
Kviečia jaunimą
Jauniems žmonėms, svarstantiems apie ugniagesio gelbėtojo profesiją, D. Gurevičius pataria apsilankyti interneto svetainėje tapkugniagesiu.lt.
„Tai tikrai nėra nuobodus darbas. Kiekviena diena gali būti skirtinga, vieną akimirką dirbi įprastu režimu, o kitą jau vyksti į įvykio vietą. Šio darbo esmė yra pagalba žmonėms, todėl visada labai aiškiai jauti savo veiksmų prasmę ir vertę. Dažnai būtent tu esi tas žmogus, kuris gali padėti kritiniu momentu. Ši sritis skirta drąsiems, atsakingiems žmonėms, kurie nebijo iššūkių, geba veikti įtemptomis sąlygomis ir nori prisidėti prie visuomenės saugumo bei valstybės atsparumo stiprinimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak D. Gurevičiaus, svarbu pabrėžti, kad šioje tarnyboje yra ne tik ugniagesių gelbėtojų pozicijos. Egzistuoja daugybė kitų sričių: nuo gaisrų prevencijos iki administravimo, logistikos ar civilinės saugos. Tai reiškia, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą vietą pagal savo gebėjimus ir interesus. Tarnyba atvira visiems – nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, fizinių galimybių ar gyvenamosios vietos. Padaliniai veikia visoje Lietuvoje, todėl galimybių prisijungti yra daugelyje regionų.
„Kviečiu nebijoti, domėtis, išbandyti ir prisijungti. Tai profesija, kurioje kiekvienas gali atrasti prasmę, augti ir prisidėti prie visuomenės gerovės“, – kalbėjo D. Gurevičius.





Parašykite komentarą