Nuotr. iš feisbuko paskyros „Nemakščių parapija“.

Slaptai uždangai pakelti kartais užtenka vieno kadro, vienos nuotraukos viešumoje. Iš Rietavo kilusio, Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčioje klebonaujančio Kazio Žutauto gyvenimas viešo aptarimo objektu tapo, kai LRT portale buvo įdėta kunigo nuotrauka. Klaipėdos rajone esančio prabangių namų kvartalo gyventojai joje atpažino ne dvasininką, o savo kaimyną, vyrą, gyvenantį viename name su moterimi ir vaikais.

Tiesa išaiškėjo, kai kaimynai pamatė kunigo nuotrauką

Šią istoriją nušvietusioje „Kauno dienoje“ rašoma, kad anksčiau Klaipėdoje, Pagėgių krašte, o dabar Nemakščiuose (Raseinių rajone) kunigaujantis K. Žutautas statybų šalia uostamiesčio ėmėsi maždaug prieš dešimtmetį. „Prabangių namų kvartale iškilo septynių kambarių gyvenamasis namas. 2016 metais vyriškis įregistravo statybų užbaigimą. Pustrečio šimto kvadratinių metrų namo sklype dar yra garažas. O štai sodybos kieme stovi ne vienas automobilis. BMW visureigiu dažniausiai važinėja pats religijos mokslų magistras K. Žutautas. O „Range Rover“ visureigis dienomis dažniau būna kieme. Juo dažniau pro vartus išsuka šviesiaplaukė moteris.

Oficialiai K. Žutauto gyvenime nėra ne tik jo moters, bet ir dviejų vaikų, kurie auga kartu su juo šiuose namuose“, – atskleidžia slapto dvasininko gyvenimo užkulisius „Kauno diena“ . Tiesa apie dvasininką paaiškėjo, kai pas kleboną K. Žutautą į Nemakščius užsuko LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius, kuris kalbino jį radijo laidai, ir kai LRT portale pasirodė kunigo K. Žutauto nuotrauka.

Taip uždaro gyvenamojo kvartalo, esančio Klaipėdos rajone, gyventojai sužinojo, kad kaimynas, kurį jie spėjo dirbant muitininku, policininku, o gal ir vilkiko vairuotoju, yra dvasininkijos luomo atstovas. Ne kartą su žiniasklaida bendravęs kunigas yra pasakojęs, kad gimė ir augo Rietave, kad nuo vaikystės patarnaudavo bažnyčioje ir svajojo tapti kunigu. Net LRT radijo laidoje dvasininkas kalbėjo apie tai, kad džiaugiasi būdamas kunigu, kad tarnaudamas Dievui gali daug gauti ir duoti. Laidoje K. Žutautas pasakojo ir apie savo pomėgį bitėms, sakė turintis bityną.

Neigia esantis vaikų tėvas

Slapto kunigo gyvenimo detalėms iškilus į viešumą, žiniasklaida plačiai aprašė šią istoriją. Spaudžiamas įrodymų, kunigas dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams prisipažino esantis namo uždarame kvartale savininkas, tačiau neigė ryšį su jame gyvenančia šviesiaplauke moterimi ir dviem vaikais. Nors kaimynai žiniasklaidai pasakojo, kad vyras kartais į namus grįžta su gėlėmis, grįžęs tvarko aplinką, priima svečius – gyvena kaip šeimos žmogus. „Tai, kad K. Žutautas daugybę metų gyvena su moterimi ir augina su ja vaikų, įrodo ir šio gyvenamųjų namų kvartalo bendruomenės susirinkimai.

Bendrijos pirmininko rinkimų protokole nurodyta, kas turi teisę balsuoti bendrijai svarbiais klausimais. Ten figūruoja ir K. Žutauto pavardė, jis nurodomas namo savininku. Kontaktuose, kuriais siunčiami bendrijos nariams rūpimi klausimai, yra K. Žutauto elektroninis paštas, tas pats, kuris nurodomas Nemakščių Švč. Trejybės parapijos kontaktuose.

Šalia kunigo kontaktų įrašytas ir jo gyvenimo draugės elektroninis paštas mergautine pavarde. Moters kontaktas nurodytas šalia to paties adreso, kur gyvena ir K. Žutautas“, – rašoma dienraštyje. Dvigubas kunigo gyvenimas yra nusikaltimas celibatui. Telšių vyskupijos generalvikaras kanauninkas, religijos mokslų magistras, teologijos licenciatas Vilius Viktoravičius patikino žiniasklaidą, kad jokių pasikeitimų celibato klausimu Katalikų bažnyčioje nėra. Taip pat priminė, kad viešumon iškilusi istorija pirmiausia turi būti įrodyta, todėl Telšių vyskupija atliks tyrimą dėl kunigo K. Žutauto galimai susikurto slapto gyvenimo.

Tokios istorijos – ne naujiena

Priminsime, kad Rietavo tikintiesiems tokios istorijos – ne naujiena.

Prieš aštuonerius metus plačiai nuskambėjo Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigo Egidijaus Jurgelevičiaus, kuris ir ilgus metus klebonavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, dvigubo gyvenimo istorija. Iš dvasininko luomo į pasaulietišką gyvenimą pasitraukė ir Vytautas Tamašauskas, vikaravęs Rietavo bažnyčioje tuo metu, kai klebonu dirbo E. Jurgelevičius. Paskutinė kunigo tarnystės Dievui vieta buvo klebono pareigos Kintų, Vilkyčių ir Saugų parapijose. Nusivilkęs sutaną jis tarnavo valstybei – dirbo seniūnu vienoje iš Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų ir net siekė Klaipėdos rajono mero posto. Tada jau net nebeslėpta, kad V. Tamašauskas turi vaikų, susilauktų kunigavimo laikotarpiu.

2024 metais savo paties prašymu buvo suspenduotas 26-erius metus kunigystei atidavęs Antanas Gutkauskas, kuris atvirai prisipažino išeinantis auginti sūnaus, kurio mama mirusi.

Kunigo reputaciją gelbėja vyskupija

Į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie galimai slaptą kunigo K. Žutauto gyvenimą sureagavo Telšių vyskupija. Vyskupijos feisbuko puslapyje buvo paskelbta informacija: „Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje buvo paskleista informacija apie Telšių vyskupijos kunigo Kazio Žutauto tariamą šeimą, gyvenančią nuosavybės teise jam priklausančiame būste.

Kaip situaciją aiškina kunigas K. Žutautas, mamai seniai mirus, o tėvo sveikatai silpstant, šeimoje buvo nuspręsta tėvų namą perrašyti seseriai, o jam išmokėti pinigais. Tuomet kunigui kilo mintis prasmingai investuoti gautus pinigus ir pradėti statyti privatų namą prie Klaipėdos. Statybai einant į pabaigą kunigas sutiko moterį, kurią kažkada pažinojo kaip aktyvią Bažnyčios jaunimo grupės narę. Moteris buvo grįžusi iš užsienio ir, nenusisekus asmeniniam gyvenimui, ieškojo gyvenamojo ploto. Kunigas pasiūlė jai apsigyventi jo būste mainais už namo priežiūrą. Moteris su dviem savo vaikais atsikraustė į jai suteiktą gyvenamąjį plotą, mokėjo būsto eksploatacijos mokesčius ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą.

Po publikacijų į Telšių vyskupijos kuriją kreipėsi straipsniuose minima moteris, kuri papasakojusi apie savo nelengvą gyvenimą patvirtino, kad jos vaikų tėvas tikrai nėra kunigas. Moteriai neturint kur gyventi, kunigas suteikė jai gyvenamąjį plotą nuosavybės teise jam priklausančiame name. 2016 metų antroje pusėje moteris su vaikais atsikraustė į kunigo K. Žutauto namą. Kadangi namo savininkas neturėjo galimybės dažnai lankytis ir rūpintis teisiniais dalykais, ji buvo įgaliota atstovauti savininkui namų bendrijoje ir sprendžiant kitus ūkinius klausimus.

Moters pateiktame paaiškinime rašoma: „Atsiprašau, kad mano asmeninio gyvenimo viešinimas sukėlė sumaištį, bet čia yra tik mano gyvenimas ir labiausiai skauda man ir mano vaikams. Labai bijau, kad šitos spėlionės apie mano gyvenimą gali pakenkti mano vaikams. Vaikai, būdami sveiki ir nedarydami nieko nepriimtino, tikrai nesislapstė, žaidžia namo kieme ir su draugais, yra auklėjami mokant tvarkytis kieme ir namie. Nujaučiu, kad po šių straipsnių jiems gali tekti patirti patyčias, ir tai man kelia nerimą.“

Moteris kunigą apibūdina kaip pagarbaus elgesio žmogų ir apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos bei padarytos žalos kunigo ir Bažnyčios reputacijai. Nematydama galimybės toliau likti gyventi šiame būste, moteris nusprendė ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į vaikų gerovę, kraustymasis įvyks pasibaigus mokslo metams. Telšių vyskupas, remdamasis Kanonų teisės kodekso 277 kan. § 2, įspėjo kunigą K. Žutautą ir paragino ateityje vengti pernelyg artimo bendravimo su asmenimis, kurie galėtų sukelti papiktinimą tikintiesiems.“