Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

Dou­ni­nin­kų dai­na­vi­mas pa­pli­tęs Plun­gės, Tel­šių, Ma­žei­kių, Skuo­do ra­jo­nų bei Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė­se. Šią tra­di­ci­ją puo­se­lė­ja įvai­rią pa­tir­tį tu­rin­tys folk­lo­ro an­samb­liai. Ak­ty­vių jos sau­go­to­jų skai­čius api­ma ke­le­tą šim­tų žmo­nių nuo iki­kom­kyk­li­nu­kų iki įvai­raus am­žiaus suau­gu­sių­jų.

Dou­ni­nin­kų an­samb­liai daž­niau­siai yra miš­rūs: yra tiek vai­kų ir jau­ni­mo, tiek šei­mų pa­grin­du su­si­bū­ru­sių ko­lek­ty­vų.

Se­nus lai­kus me­nan­čios dai­na­vi­mo tra­di­ci­jos įtrau­ki­mą į Lie­tu­vos ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­va­dą per­nai ini­ci­ja­vo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Apie po­rei­kį reng­ti šią pa­raiš­ką dis­ku­tuo­ta ne vie­ne­rius me­tus.

Pa­raiš­kos ren­gi­mu rū­pi­no­si Tel­šių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ri­nin­kė, vai­kų ir jau­ni­mo folk­lo­ro an­samb­lio „Čiu­čiu­ruks“ va­do­vė Ri­ta Ma­ci­jaus­kie­nė. Kar­tu su ja dir­bo ir et­no­mu­zi­ko­lo­gė, kor­po­ra­ci­jos „Sa­mo­gi­tia“ pir­mi­nin­kė, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė. Ren­giant pa­raiš­ką tal­ki­no Plun­gės, Ma­žei­kių, Kre­tin­gos, Tel­šių ir Skuo­do ra­jo­nų bei Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros cent­rų va­do­vai.

Gau­sus bū­rys dou­ni­nin­kų dai­na­vi­mo puo­se­lė­to­jų yra ir Plun­gės ra­jo­ne. Tai Ša­tei­kių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Ša­tei­ke“ (va­do­vė Lai­ma Do­mar­kie­nė) ir Pla­te­lių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Pla­telē“ (va­do­vai Alio­na ir Ai­va­ras Al­mi­nai). Su šia il­ga­me­te tra­di­ci­ja taip pat su­si­jęs ir Pla­te­lių et­ni­nės kul­tū­ros klu­bas (va­do­vas Si­gi­tas Kva­šins­kas).

To­kios dai­na­vi­mo tra­di­ci­jos am­žius sie­kia ne ma­žiau kaip 150–180 me­tų, nors pa­čių dai­nų me­to­di­ka me­na dar se­nes­nius lai­kus. Di­džio­ji da­lis dou­ni­nin­kų re­per­tua­ro yra tie­sio­giai pe­rim­ta iš vie­ti­nių. Mi­nė­ta tra­di­ci­ja pa­si­žy­mi lais­vu me­lo­di­jų dai­na­vi­mo bū­du. Jam bū­din­gas že­mas bal­sas, gar­sus bei sod­rus dai­na­vi­mas ir sa­vi­tas teks­to ta­ri­mas. Ko­lek­ty­vai au­ten­tiš­ku­mui ski­ria di­džiu­lį dė­me­sį. Sten­gia­ma­si pe­rim­ti že­mai­tiš­ko dai­na­vi­mo sti­lių, tar­mę. Iš­lai­ko­mas me­lo­di­jų ving­ru­mas ir spe­ci­fi­nė dai­na­vi­mo ma­nie­ra. Ją per­tei­kia dai­nos ve­dan­ty­sis ir jam pri­ta­rian­tys dai­ni­nin­kai.

Fok­lo­ro an­samb­lio „Pla­telē“ va­do­vė A. Al­mi­nie­nė „Labas, Plunge“ pa­sa­ko­jo, kad jų an­samb­lio re­per­tua­re dau­giau­siai skam­ba dou­ni­nin­kų dai­nuo­ja­ma­sis folk­lo­ras. An­samb­lio na­riai la­biau­siai mėgs­ta se­ną­sias, tęs­ti­nes dai­nas. Šiuo me­tu „Pla­telē“ re­per­tua­re yra per 100 liau­dies dai­nų. Di­džio­ji da­lis jų – pla­te­liš­kių Mag­da­le­nos Ka­nia­vie­nės, Sta­nis­la­vos Šob­lins­kai­tės ir Sta­nis­la­vos Lai­vie­nės pa­li­ki­mas. Už per­duo­tas pla­te­liš­kių dai­nas ir šo­kius ko­lek­ty­vas dė­kin­gas ir a.a. An­ta­nui Ber­na­to­niui.

Tra­di­ci­nis že­mai­čių dou­ni­nin­kų dai­na­vi­mas – tai gy­vy­bin­gas bei ge­rai or­ga­ni­zuo­tas kul­tū­ri­nis reiš­ki­nys. Jo tęs­ti­nu­mas yra už­tik­ri­na­mas per vai­kų ir jau­ni­mo įtrau­ki­mą, ug­dy­mo pro­ce­sus bei kul­tū­ros dar­buo­to­jų ini­cia­ty­vas. Dai­nos vie­ni­ja žmo­nes, stip­ri­na ry­šį su praei­ti­mi, gim­ti­ne ir kal­ba. Tra­di­ci­nis dai­na­vi­mas vie­tos bend­ruo­me­nė­se su­vo­kia­mas kaip vie­na pa­grin­di­nių že­mai­tiš­ku­mo bei tau­ti­nio ta­pa­tu­mo iš­raiš­kų.

Ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros ver­ty­bių są­va­das yra ku­ria­mas nuo 2017 me­tų. Šiuo me­tu jį su­da­ro aš­tuo­nios de­šim­tys ver­ty­bių. Be dou­ni­nin­kų tra­di­ci­jos į šį są­ra­šą taip pat įtrauk­ta dar dvy­li­ka nau­jų ver­ty­bių. Tai Sar­tų žir­gų tra­di­ci­ja Du­se­to­se, Skriau­džių (Prie­nų r.) kank­lių mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­ja, Lie­tuv­nin­kų gie­do­ji­mo tra­di­ci­ja, Krikš­tų tra­di­ci­ja Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je, et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­sai Kel­mė­je bei kt.

Vie­šas jų pri­sta­ty­mas ir ser­ti­fi­ka­tų tra­di­ci­jų iš­sau­go­to­jams įtei­ki­mas bus su­reng­tas ge­gu­žės 19 d. Vil­niaus ro­tu­šė­je.