Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Pa­sak se­niū­nės, dos­niau­sias snie­go bu­vo sau­sis, ypač jo pra­džia. Per pir­mą­jį šių me­tų mė­ne­sį Plun­gė­je iš­kri­to apie 117 cm snie­go, snig­ta 17 die­nų, in­ten­sy­viau­siai – sau­sio 2-ąją (pir­mą­ją nau­jo­sios se­niū­nės dar­bo die­ną. „Kur aš, ten sti­chi­ja“, – juo­ka­vo ji), kai per pa­rą iš­kri­to apie 31-ą cen­ti­met­rą snie­go. Va­sa­rį iš­kri­to apie 42 cm snie­go, sni­go 16 die­nų, in­ten­sy­viau­siai – va­sa­rio 13-ąją, kai iš­kri­to apie 11 cm snie­go.

Sau­siui įpu­sė­jus ta­po aiš­ku, kad mies­to gat­vės tuoj taps ne­pra­va­žiuo­ja­mos, to­dėl im­ta vež­ti snie­gą iš cent­ri­nių mies­to gat­vių. Šie dar­bai tęs­ti iki va­sa­rio pa­sku­ti­nių die­nų.

Iš pra­džių su snie­gu ko­vo­jo nuo­la­ti­nis ran­go­vas UAB „Ra­gu­vi­lė“, ta­čiau ne­tru­kus išaiš­kė­jo, kad įmo­nė yra ne­pa­jė­gi vie­na va­ly­ti mies­to gat­vių. Sku­bė­ta ieš­ko­ti ki­tų pa­gal­bi­nin­kų. Pas­kel­bus ekst­re­ma­lų­jį įvy­kį ir sky­rus iš me­ro re­zer­vo 80 tūkst. eu­rų, su­da­ry­tos ke­lios žo­di­nės su­tar­tys su UAB „Plun­gės la­gū­na“ ir IĮ „Tvark­da“.

Iš vi­so per sau­sį ir va­sa­rį iš mies­to iš­vež­ta apie 25 tūkst. ku­bi­nių met­rų snie­go: „Ra­gu­vi­lė“ iš­ve­žė 14 tūkst., ki­ti ran­go­vai – li­ku­sią da­lį.

In­ten­sy­viai dir­bo ir se­niū­ni­jos kom­an­da: trys nuo­la­ti­niai dar­bi­nin­kai bei 39 vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus at­lie­kan­tys as­me­nys. Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai va­lė ta­kus ir ša­li­gat­vius, laip­tus, au­to­bu­sų sto­te­les. Ki­tas di­de­lis jų dar­bo ba­ras – tre­jos ka­pi­nės, kur per sau­sį ir va­sa­rį bu­vo 43 lai­do­tu­vės, iš jų 22 – su kars­tais. Rei­kė­jo pa­si­rū­pin­ti, kad pro­ce­si­jos praei­tų ka­pi­nių ta­kais. Čia la­bai pa­si­tar­na­vo se­niū­ni­jos sau­sį įsi­gy­tas snie­go pūs­tu­vas.

Kal­bė­da­ma apie iš­šū­kius se­niū­nė pa­brė­žė, jog pa­grin­di­nis ran­go­vas – UAB „Ra­gu­vi­lė“ – to­kiai žie­mai ne­bu­vo ap­si­ruo­šęs tiek tech­niš­kai, tiek žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais. A. Šu­kie­nė siū­lė bū­si­muo­siuo­se pir­ki­muo­se nu­sta­ty­ti konk­re­tes­nius rei­ka­la­vi­mus dėl pa­jė­gu­mų, ypač esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms.

„Ki­tas iš­šū­kis – aikš­te­lių snie­gui san­dė­liuo­ti trū­ku­mas. Rei­kė­tų nu­ma­ty­ti, kur snie­gas ga­lė­tų bū­ti ve­ža­mas, nes pi­ko me­tu vy­ko des­pe­ra­tiš­kas ve­ži­mas vos ne bet kur, kad tik gat­vės bū­tų pra­va­žiuo­ja­mos, ša­li­gat­viai praei­na­mi“, – tę­sė se­niū­nė.

Pa­sak jos, gau­siai snin­gant gau­ta daug skun­dų iš gy­ven­to­jų, kad snie­go stum­dy­tu­vai ne­pa­kan­ka­mai ge­rai nu­va­lo gat­ves. Ir čia, pa­sak A. Šu­kie­nės, nie­ko ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti, nes įsta­ty­mai lei­džia nau­do­ti tik gu­mi­nius ir plas­ti­ki­nius stum­dy­tu­vus, kad ne­bū­tų ga­di­na­ma ke­lio dan­ga ir bor­tai. Daug skųs­ta­si ir dėl už­stum­do­mų įva­žų į kie­mus.

Se­niū­nė trum­pai pa­pa­sa­ko­jo, ko­kie pa­grin­di­niai dar­bai at­lie­ka­mi šiuo me­tu. Vie­nas pa­grin­di­nių – per žie­mą at­si­vė­ru­sių duo­bių tai­sy­mas. Nu­tir­pus snie­gui kib­ta ir į ki­tą, šir­džiai la­biau ma­lo­nų dar­bą – mies­to cent­ri­nė­je da­ly­je, lau­ko va­zo­nuo­se ir lo­ve­liuo­se so­di­na­mos pa­va­sa­ri­nės gė­lės. Taip pat tvar­ko­mos sun­kio­sios tech­ni­kos su­va­ži­nė­tos ve­jos, pa­ša­lo išar­dy­ti ša­li­gat­viai, bor­tai, re­mon­tuo­ja­mos as­fal­to iš­dau­žos.