
42 proc. anoniminėje apklausoje dalyvavusių Rietavo savivaldybės administracijos darbuotojų nurodė manantys, kad administracijoje egzistuoja nepotizmas, kronizmas, favoritizmas ar partinis protegavimas įdarbinant, skiriant didesnius atlygius darbuotojams, susijusiems giminystės, politiniais ar artimos draugystės ryšiais, pagalba favoritams juos skiriant į aukštesnes pareigas, teikiant lengvatas ir privilegijas. 2024-aisiais šis rodiklis buvo mažesnis – 32 proc.
Aiškinosi, ar administracijos darbuotojams suprantamas žodis „nepotizmas“
Tokia informacija buvo paviešinta per kovo 26 dieną sušauktą Savivaldybės tarybos posėdį, pristatant Antikorupcijos komisijos 2025 metų veiklos ataskaitą. Komisijos pirmininkas Alfredas Mockus kalbėjo, kad apklausos rezultatai kelia nerimą, signalizuoja apie korupcijos rizikas. Savivaldybės administracijos darbuotojų anoniminė apklausa tolerancijos korupcijai indeksui nustatyti atlikta 2026 m. sausio 5–vasario 5 d. Joje dalyvavo 53 administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Tai, kad vos ne pusė respondentų nurodė administracijoje įžvelgiantys nepotizmo ir kitokių savų protegavimo apraiškų, nenudžiugino mero Antano Černeckio. „Rengiant apklausą prie klausimo gal reikėtų nurodyti, kas tai yra nepotizmas, kad žmonės suprastų, apie ką kalbama, kad nedėtų pliusiuko ten, kur nesupranta“, – kratėsi neskaidrumo administracijoje šešėlio meras, nors klausimas, kaip patikrinome vėliau, apklausos anketoje buvo aiškiai suformuluotas.
A. Mockus nebuvo linkęs pritarti tam, kad respondentai – žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, dalyvaujantys įvairiuose mokymuose – nesuprastų žodžio „nepotizmas“ reikšmės: „Kalbame apie administracijos darbuotojus, kurie gauna įvairiausią informaciją, dalyvauja mokymuose apie korupcijos prevenciją. Nemanau, kad jie nesuprato, į kokį klausimą atsakė.“
„Tarybos nariai taip pat turi žinoti viską, ką galima ir ko negalima, bet ėmė ir prisidarė“, – pavymui išmetė „čekiukų“ istorijos kortą meras A. Černeckis. Trumpas „kardų šokis“ baigtas sutarimu, kad reikia dar labiau šviesti darbuotojus, organizuoti jiems korupcijos prevencijos mokymus.
O mes, žurnalistai, galime tik palyginti. Plungės rajono savivaldybėje situacija labai panaši – į anoniminės apklausos analogišką klausimą teigiamai atsakė 40,8 proc. apklausoje dalyvavusių administracijos darbuotojų. Skaitytojams, kurie gal nežino, kas yra nepotizmas, paaiškiname: tai tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti.
Įdomu tai, kad į klausimą, ar Jūs asmeniškai praneštumėte apie žinomą korupcijos atvejį, teigiamai atsakė tik 58 proc. respondentų. Net 19 proc. jų kaip galimą nepranešimo priežastį nurodė, kad pranešdami nesijaustų saugūs. Statybos sektorių, politinį lygmenį ir vadovus apklausoje dalyvavę administracijos darbuotojai nurodė kaip terpę, kur, jų nuomone, yra daugiausia galimybių korupcinėms rizikoms pasireikšti.
4 proc. respondentų, kad išspręstų problemą, nusiteikę duoti kyšį
Dar viena – asmenų aptarnavimo kokybės, gyventojų suvokimo apie korupciją ir galimas jos išplitimo priežastis Rietavo savivaldybėje – apklausa buvo organizuota 2025 m. lapkričio 21 d.–2026 m. sausio 31 d. Tyrime dalyvavo 114 respondentų, iš jų 70 proc. – asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Į klausimą, ar 2025 metais teko kreiptis į Rietavo savivaldybės administracijos skyrius, padalinius, įstaigas, teigiamai atsakė 37 proc. respondentų.
Apklausos rezultatai rodo, kad „valdiškus“ klausimus rietaviškiai dažniausiai sprendžia atvykdami į Savivaldybę. 12 proc. nurodė buvę labai gerai aptarnauti, 16 proc. administracijos darbuotojų darbą įvertino gerai, 7 proc. – patenkinamai, 6 proc. – blogai. Iš tų respondentų, kurie jautėsi aptarnauti blogai, 7 proc. pasigedo darbuotojų kompetencijos ir sąžiningumo. 3 proc. nurodė galvojantys, kad teisinėje sistemoje daug biurokratizmo, dėl kurio darbuotojas nelabai ką ir gali pakeisti. Lygiai toks pats procentas – kad darbuotojas iš principo ir nusistatymo nusprendė nesvarstyti keliamo klausimo.
„Ar darbuotojas, į kurį kreipėtės, užuominomis arba kitaip leido suprasti, kad už palankų Jūsų klausimo sprendimą ar paslaugos suteikimą Jūs turėtumėte atsilyginti?“ – klausė apklausos organizatoriai, ir 4 proc. respondentų atsakė „taip“. Vienas asmuo nurodė praėjusiais metais davęs kyšį Rietavo savivaldybės administracijos darbuotojui, vienas – socialinių paslaugų darbuotojui. 36 proc. respondentų atsakė, kad niekam kyšio nedavė (2024 m. – 50 proc., 2023 m. – 54,8 proc.), 62 proc. į šį klausimą neatsakė. 4 proc. respondentų nurodė, kad ateityje siekdami išspręsti savo problemas kyšį duotų. 6 proc. manė, kad duoti kyšį, jeigu tai padeda išspręsti klausimus, – ne nusikaltimas. Tyrimus atliko Savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo – Snieguolė Rimkūnė.
Kalbėdamas apie veiksmų plano įgyvendinimo priežiūrą Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Mockus akcentavo, kad 30 proc. Savivaldybės įstaigų ir įmonių nepateikė ataskaitos apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir taikymą. O galbūt ir iš viso nevykdė Savivaldybės korupcijos prevencijos veiksmų plano. Taip pat tik 50 proc. Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių interneto svetainėse įkelta informacija ir nuoroda (būdai), kaip pranešti apie galimas korupcijos apraiškas ir (ar) netinkamą darbuotojų elgesį.





Parašykite komentarą