Sauliaus Narkaus nuotr.

Praėjusį pirmadienį Telšių rajono savivaldybėje viešėjo ir su regionų merais bei savivaldybių specialistais susitiko finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Indrė Šuolienė ir kiti šių institucijų atstovai. Susitikimo tikslas – apžvelgti, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti šio – 2021–2027 metų – Europos Sąjungos (ES) finansavimo periodo regioninius projektus ir ruoštis naujam periodui – 2028–2034 metų.

Aplankė visus dešimt regionų
Gausų būrį svečių iš sostinės bei iš kaimyninių – Plungės, Rietavo ir Mažeikių – savivaldybių pasveikino šeimininkas – Telšių rajono meras Tomas Katkus. Pasak jo, įgyvendindamos projektus savivaldybės susiduria su daugmaž tomis pačiomis problemomis, tad tikslinga jas aptarti ir sprendimų ieškoti susitikus bendrai, o ne po vieną beldžiantis į atsakingų institucijų kabinetų duris.

Abipusę tokių susitikimų naudą akcentavo ir finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Ji atskleidė, kad per šį pusmetį minėta komanda jau aplankė 9-is šalies regionus, o susitikimas Telšiuose – 10-as.

„Tokius susitikimus planuosime ir antrąjį pusmetį, nes pamatėme, kad jie yra labai reikalingi, iš merų bei specialistų išgirstam ne tik problemas, bet ir pasiūlymus, ką galima keisti, kad sparčiau judėtume į priekį su ES projektų įgyvendinimu“, – sakė viceministrė.

Ji prisipažino pati projektų administravimo srityje dirbusi net 25-erius metus ir labai gerai žinanti visus reikalavimus, o jie, pasak viešnios, bėgant metams tik sudėtingėja. Todėl kiekvienas pasiūlymas, kaip mažinti administracinę naštą, yra sveikintinas.

Naujame periode – nemažai pokyčių
Susitikimo dalyviai išgirdo, kad kalbant apie šį, jau besibaigiantį, ES finansavimo periodą, Europos kontekste Lietuva atrodo neblogai ir patenka į geriausiai paramą įsisavinančių šalių penketuką. Vis dėlto šalies regionams sekasi kiek prasčiau. Bet tai nestebina žinant, kad regioninių projektų finansavimo priemonė startavo paskutinė.

O šiuo metu vyksta ir naujo ES finansavimo periodo planavimas. Kaip sakė viceministrė, Europos Komisija (EK) planuoja nemažai naujovių. Viena jų – sprendimas visus ES fondus sujungti į vieną. Sunkiausiai esą seksis integruoti žemės ūkiui skirtą finansavimą, ties tuo šiuo metu intensyviai dirbama.

Tarp kitų EK numatytų naujovių: kad ateinančiame finansavimo periode klimato ir aplinkos tikslams pasiekti turėtų būti suplanuota ne mažiau kaip 43 proc. visų paramos lėšų, socialinei įtraukčiai – 14 procentų.

Pasak finansų viceministrės, antrasis reikalavimas negąsdina, nes jau dabar socialinei sričiai skiriama panaši finansavimo dalis. Tuo tarpu reikalavimas skirti kone pusę visų ES lėšų klimato kontrolei ir aplinkos gerinimui Lietuvos netenkina. Dabar šiai sričiai skiriama beveik 35 proc. ES lėšų, ir didinant šią dalį smarkiai nukentėtų kitos sritys. Todėl Lietuva intensyviai derasi dėl galimybės išlaikyti esamas proporcijas.

Regionai į traukinį įšoko paskutiniai
Susitikimo dalyviai išgirdo žinią, kad regionams skiriamas finansavimas kitame periode išliks panašus dabartiniam. „Bet poreikių neribokit, svajokit ir planuokit drąsiai, o ministerijų užduotis bus tuos poreikius išgryninti ir sudėlioti bendrą kryptį“, – akcentavo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Pasibaigus oficialiems pranešimams merai, Savivaldybių atstovai turėjo nemažai klausimų svečiams. O atsakydama į žurnalistų klausimus viceministrė pasidžiaugė, kad diskusija buvo naudinga ir turininga.

„Apvažiavom visus 10 regionų ir galiu patvirtinti, kad visur problemos panašios. Daugiausiai jų kyla dėl viešųjų pirkimų, apyvartinių lėšų trūkumo, ataskaitų tikrinimo terminų. Apibendrinus išgirstas pastabas jau gimė ne vienas racionalus sprendimas, kaip regionams palengvinti projektinę veiklą. Ministerija kartu su CPVA parengė aprašus, kaip vertinti veiklos ataskaitas, kaip daugiau naudotis avansais, išgryninome gaires, kaip vertinti pažeidimus pirkimuose ir kaip taikyti proporcingas finansines korekcijas“, – kalbėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Pasak jos, nors regionai šiame periode su projektais startvo bene pusantrų metų vėliau nei kitos institucijos, tačiau intensyviai jas vejasi ir sparčiai žengia į priekį.

„Telšių regionas, lyginant su kitais, šiek tiek vėluoja su lėšų išmokėjimu, tačiau neatsilieka pagal sudarytų sutarčių skaičių. Tiesiog šio regiono projektai yra stambesni ir jų įgyvendinimas sudėtingesnis“, – apibendrino viceministrė.

Telšių regionas yra suplanavęs įsisavinti 104 mln. eurų ES lėšų, o bendrai su verslu keturios regiono savivaldybės šiuo metu jau yra investavusios 127 mln. eurų paramos. Pagrindinės kryptys – susisiekimas, atsinaujinanti energetika, socialinė infrastruktūra, socialinio būsto plėtra ir viešosios erdvės.

„Norų“ sąrašas – ilgas
„Žemaitis“ domėjosi, kaip šiame etape sekasi konkrečiai Plungės ir Rietavo savivaldybėms. Plungės rajono meras Audrius Klišonis pripažino, kad su kai kuriais projektais jau gerokai pasistūmėta į priekį, bet yra ir tokių, kurių įgyvendinimas stringa.

„Pavyzdžiui, ilgai negalėjome pradėti pėsčiųjų ir dviračių tako į Kaušėnus projektavimo darbų, nes kelias yra ne Savivaldybės žinioje. Kai kuriais atvejais buvo korekcijų iš pačių ministerijų, kas taip pat stabdė. Todėl dabar turim smarkiai pasistengti, kad tilptume į terminus“, – kalbėjo meras.

Kartu A. Klišonis pasidžiaugė, kad kai kurie darbai sparčiai juda į priekį. Vienas tokių – jau trečių grupinio gyvenimo namų statyba Plungėje.

Paklaustas, ar paskendus rūpesčiuose dėl įgyvendinamų projektų lieka laiko ir jėgų galvoti apie kitą finansavimo periodą, A. Klišonis patikino, kad intensyviai dirbama ir šia linkme. Vidaus reikalų ministerijai jau pateiktas preliminarus „norų“ sąrašas.

„Yra noras, kad naujuoju periodu būtų skiriama lėšų kelių ir gatvių remontui bei apšvietimui, nes dėl šių sričių sulaukiame daugiausiai gyventojų nusiskundimų. Jau pradėjome galvoti apie kunigaikščio M. Oginskio rūmų oficinų remontą ir pritaikymą. Su Lietuvos futbolo federacija intensyviai dirbame ir ties dengto futbolo maniežo statybų klausimu, – vardino meras.

Pačiame darbų įkarštyje
Kad norų – daugiau nei finansinių galimybių, akcentavo ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Pasak jo, dabar – pats darbų įkarštis, skubama įgyvendinti pradėtus projektus ir įsisavinti ES regioninio planavimo lėšas. Jų Rietavo savivaldybė gavo pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti, prieigoms prie lankytinų objektų sutvarkyti, kitoms sritims.

O kalbėdamas apie ateinantį finansavimo periodą, A. Černeckis sakė turintis viltį, kad bus koncentruojamas žvilgsnis į vietos infrastruktūrą: kelius ir gatves, automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių, visuomeninių pastatų remontą.

„Yra daugybė vietų, kur galėtume panaudot naujojo periodo ES lėšas. Antai remonto būtinai reikia Rietavo baseinui, buvusios kolegijos pastatams. Kai ką esame jau atnaujinę, bet dar daug liko. Esam surašę ir išsiuntę visą sąrašą probleminių vietų – su viltim, kad bus atsižvelgta į tuos mūsų norus“, – sakė Rietavo savivaldybės vadovas.

Susitikimo akimirkos – Sauliaus Narkaus nuotraukose

Užs. Nr. 226