Freepik nuotr.S. Skvernelio politinė karjera greičiausiai baigta. Šis skandalas papildo garsiausių korupcijos bylų sąrašą. Dar 2016 metais šalį supurtė „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio istorija, kai buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis sulaikytas su automobilyje rasta alkoholio dėžute, kurioje buvo 106 tūkst. eurų.
2022 metais Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas apkaltintas paėmęs 260 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo.
Prieš keletą metų trejiems metams į kalėjimą pasiųstas 3,4 mln. JAV dolerių kyšių paėmęs buvęs valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius Ričardas Milvydas, bausmių sulaukė dar keli asmenys.
Paradoksalu, tačiau tarptautiniu mastu Lietuvos situacija atrodo vis geriau. Pagal 2025 m. Korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva užima 28-ąją vietą iš 182 valstybių ir 12-ąją vietą tarp ES narių.
Visgi žmonių nuomonė yra kitokia. Kaip rodo STT užsakymu pernai atlikta apklausa, net 81 proc. gyventojų sutinka, kad korupcija šalyje paplitusi. Tačiau tik 11 proc. apklaustųjų teigia patys davę kyšį per paskutinius 12 mėnesių. Tokį atotrūkį tarp asmeninės patirties ir bendro suvokimo greičiausiai lemia tai, kad žiniasklaida plačiai nušviečia politinės korupcijos bylas – todėl ir atrodo „kad visi duoda kyšius“.
Korupcijai mažinti reikia imtis veiksmų. Būtina toliau didinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir stiprinti lobistinės veiklos kontrolę. Svarbu mažinti atotrūkį tarp teorinių antikorupcinių priemonių ir jų realaus įgyvendinimo praktikoje. Galiausiai, kiekvienas pilietis turi suprasti, kad kova su korupcija prasideda nuo jo nepakantumo – tik nustoję toleruoti smulkųjį kyšininkavimą ir reikalaudami aukščiausios atsakomybės iš politikų, išsivaduosime iš šio liūno.






Parašykite komentarą