Asmeniškai mane visados domina individo bei minios santykis. Šios problemos dalimi galėtume vadinti ir politiko bei minios santykį. Galima būtų svarstyti apie Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių, Ingridos Šimonytės, Eugenijaus Gentvilo, politologės Rimos Urbonaitės arba Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei minios Kauno sporto salėje ar tose pačiose feisbuko platybėse santykį. Pripažinkit, kad būtų įdomu. Anksčiau ar vėliau pamėginsiu tą paanalizuoti, tik kitoje rubrikoje.
Griausmu iš giedro dangaus tiesiogine ir netiesiogine prasme galime pavadinti pirmadienio ankstų rytą įvykusią tragišką lėktuvo nelaimę Vilniuje. Tai sukėlė didžiulį šurmulį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Tokius įvykius visame pasaulyje lydi ne tik bandymai išsiaiškinti faktus, bet ir pastebėjimų bei spėlionių lavinos.
Tas pats vyksta ir pas mus. Natūralu, kad tyrėjai ir specialistai dėl katastrofos turi savas versijas – šiek tiek objektyvesnes nei likusieji šalies gyventojai arba sąmokslų teorijų kūrėjai socialiniuose tinkluose. Jau girdisi balsai: kas slepiama, kodėl delsiama, kodėl nepranešinėjama apie sužeistuosius ir net kodėl niekam nota neįteikta…
Žinau daug autoįvykių, kur kaltės nustatymas trunka beveik metus ir net po teismų tebekelia klausimų dėl tikrųjų kaltininkų. Argi čia galime palyginti situacijas? Todėl visi turi dirbti nuosekliai ir kruopščiai, nepaisydami nei politikų, nei visuomenės, nei socialinių tinklų spaudimo.
Turime pripažinti, jog šis įvykis apnuogino ne vieną problemą. Tarp jų – sostinės ir mūsų pagrindinio oro uosto, norimo pavadinto M. K. Čiurlionio vardu, plėtra. Šios problemos padariniai jau dabar juntami tiek aplinkinių gyventojų, tiek oro uosto darbuotojų, tiek orlaivių įgulų.
Tokių oro uostų, įsikūrusių tiesiog miestuose arba nedidelėse tankiai apgyvendintose salose, pasaulyje yra daug. Gyventojų neperkelsi. Nebent pasirūpinsi labiau apsaugoti juos nuo triukšmo. Arba aprūpinsi oro uostus tobulesne technika, pasitarnaujančia kylantiems ir besileidžiantiems orlaiviams.
Tokia žmonijos auka, paaukota tam, kad galėtume greitai ir patogiai atsirasti kitame pasaulio taške. Kartais aukos – tragiškos.
Parašykite komentarą