Ka­pi­nės yra rim­ties ir su­si­kau­pi­mo vie­ta, kur atei­na­me ap­lan­ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pų. Tik štai lan­ky­ma­sis Kan­tau­čių ka­pi­nė­se rei­ka­lau­ja ypa­tin­go bud­ru­mo, nes ženg­si neap­dai­rų žings­nį į ša­lį ir… Ypač pa­vo­jin­ga čia tam­siuo­ju pa­ros me­tu, kai pa­ste­bė­ti at­vi­rą šu­li­nį dar sun­kiau.

Pa­sak Pra­no, ši pa­vo­jin­ga vie­ta iki šiol nei ap­tver­ta, nei pa­žy­mė­ta įspė­ja­mai­siais ženk­lais, to­dėl ne­lai­mė ga­li įvyk­ti bet ku­rią aki­mir­ką. Kan­tau­čių kai­mo gy­ven­to­jas kė­lė re­to­ri­nį klau­si­mą – kiek dar rei­kės lauk­ti, kol bus im­ta­si prie­mo­nių?!

„Tiks­liai tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek lai­ko ši­tas šu­li­nys yra tik da­li­nai pri­deng­tas len­to­mis, bet tik­rai jau se­no­kai. Kiek ei­nu pro ša­lį, vis ma­tau tą pa­tį vaiz­dą. Ka­pi­nės yra to­kia vie­ta, kur lan­ko­si žmo­nės, ypač vy­res­nio am­žiaus, o čia toks pa­vo­jus ty­ko… Ap­link yra gy­ve­na­mie­ji na­mai, vai­kai lanks­to. Ne­duok Die­ve įvyk­tų ko­kia ne­lai­mė, kas ta­da bū­tų at­sa­kin­gas?“ – pik­ti­no­si vy­ras.

Kan­tau­tiš­kis iš­reiš­kė vil­tį, kad vie­šu­mas pa­ska­tins se­niū­ni­ją im­tis prie­mo­nių ir šu­li­nį už­deng­ti.

Ži­no­ma, apie šią si­tua­ci­ją se­niū­ną tu­rė­jo in­for­muo­ti ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­ja, ta­čiau žur­na­lis­tams su­si­sie­kus su juo, Mar­ty­nas Stan­či­kas pa­ti­ki­no pir­mą kar­tą gir­din­tis apie at­vi­rą šu­li­nį ša­lia Kan­tau­čių ka­pi­nių.

„Tie­są pa­sa­kius, vi­sų ka­pi­nių ne­su do­rai ir iš­vaikš­čio­jęs. Kad yra tas šu­li­nys – ži­nau, tik kad neuž­deng­tas jis, nie­kas ne­pra­ne­šė. Jei iš tik­rų­jų taip yra, pa­si­rū­pin­sim, kad ši pro­ble­ma bū­tų kuo grei­čiau iš­spręs­ta“, – pa­ža­dė­jo se­niū­nas.

Kaip ta­rė, taip ir pa­da­rė – ki­tą die­ną M. Stan­či­kas pa­ts su­si­sie­kė su mu­mis ir pa­pa­sa­ko­jo, kad ne­dels­da­mas nu­vy­ko į Kan­tau­čius ap­žiū­rė­ti mi­nė­to šu­li­nio ir, įver­ti­nęs si­tua­ci­ją, ope­ra­ty­viai suor­ga­ni­za­vo jo su­tvar­ky­mą.

Šu­li­nys bu­vo lik­vi­duo­tas, že­mė su­ly­gin­ta, tad atei­ty­je dau­giau ne­be­kels pa­vo­jaus ap­lin­ki­niams. Ga­vo­me ir nuo­trau­kas, kaip ap­ta­ria­ma vie­ta at­ro­dė prieš įsi­ki­šant žur­na­lis­tams ir po to, tad be­lie­ka pa­si­džiaug­ti, kad ga­lė­jo­me pri­si­dė­ti prie to, jog Kan­tau­čių ka­pi­nės tap­tų sau­ges­nės lan­ky­to­jams.