Rie­ta­vo M. K. Ogins­kio me­no mo­kyk­los nuo­tr.

My­ko­las Kleo­pas Ogins­kis – lie­tu­vių kom­po­zi­to­rius Eu­ro­pos kul­tū­ros kon­teks­te

M. K. Ogins­kis Rie­ta­vo kul­tū­ri­nė­je sa­vi­vo­ko­je uži­ma iš­skir­ti­nę vie­tą. Šio kom­po­zi­to­riaus kū­ry­bi­nis pa­li­ki­mas pri­klau­so ne tik is­to­ri­nei at­min­čiai, bet ir gy­vai šian­die­nos mu­zi­kos at­li­ki­mo bei ug­dy­mo pra­kti­kai.

Ogins­kio kū­ry­ba yra svar­bi Lie­tu­vos mu­zi­ki­nės kul­tū­ros da­lis. Ji lei­džia kal­bė­ti apie Lie­tu­vą kaip apie Eu­ro­pos kul­tū­ros pro­ce­sų da­ly­vę, o ne vien jų ste­bė­to­ją. To­dėl kon­kur­so-fes­ti­va­lio tiks­las nė­ra tik at­lik­ti is­to­ri­nius kū­ri­nius. Jo pa­skir­tis – puo­se­lė­ti M. K. Ogins­kio mu­zi­ką, ska­tin­ti jos pa­ži­ni­mą, in­terp­re­ta­vi­mą ir pro­fe­sio­na­lų skam­bė­ji­mą šiuo­lai­ki­nė­je sce­no­je.

Šia­me pro­ce­se ypač svar­bus ir pra­kti­nis na­tų lei­dy­bos bei aran­ža­vi­mo dar­bas. M. K. Ogins­kio kū­ri­nių na­tų ka­ta­lo­gų lei­di­mu ir aran­ža­vi­mu rū­pi­na­si Gied­rė Zei­cai­tė ir Vai­va Pur­ly­tė. Jų veik­la su­da­ro reikš­min­gas prie­lai­das tam, kad Ogins­kio mu­zi­ka bū­tų priei­na­ma at­li­kė­jams, pe­da­go­gams ir kon­kur­sui be­si­ren­gian­tiems jau­nie­siems mu­zi­kams.

Kon­kur­so iš­ta­kos ir idė­ji­niai pa­grin­dai

Kon­kur­sas-fes­ti­va­lis „My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio kū­ry­bos per­lai“ or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo 2012 me­tų. Jo iš­ta­kos ir pir­mi­nė idė­ja sie­ja­mos su pia­nis­te Vai­va Pur­ly­te, ak­to­re Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­te ir vo­ka­lis­te Gied­re Zei­cai­te. Šių me­ni­nin­kių ini­cia­ty­va for­ma­vo­si sie­kis ak­tua­li­zuo­ti M. K. Ogins­kio kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą, įtrauk­ti jį į jau­nų­jų at­li­kė­jų re­per­tua­ri­nę pra­kti­ką ir su­kur­ti Rie­ta­ve tęs­ti­nę kul­tū­ri­nę plat­for­mą, jun­gian­čią is­to­ri­nę at­min­tį, mu­zi­kos at­li­ki­mą ir me­ni­nį ug­dy­mą.

Rie­ta­vo M. K. Ogins­kio me­no mo­kyk­los nuo­tr.

Kil­nus vaid­muo šia­me pro­ce­se ten­ka ak­to­rei V. Ko­chans­ky­tei, ku­ri yra kon­kur­so-fes­ti­va­lio am­ba­sa­do­rė. Jos kul­tū­ri­nė veik­la pa­de­da kon­kur­so idė­ją skleis­ti pla­čiau, o am­ba­sa­do­rės vaid­muo šiuo at­ve­ju yra ne vien rep­re­zen­ta­ci­nis – jis stip­ri­na kon­kur­so-fes­ti­va­lio ver­ty­bi­nį pa­grin­dą ir pa­de­da telk­ti bend­ruo­me­nę ap­link Ogins­kio kū­ry­bos bei Rie­ta­vo kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės idė­ją.

Nuo pat pra­džių kon­kur­sas bu­vo su­vo­kia­mas kaip pla­tes­nis kul­tū­ri­nis reiš­ki­nys, ku­ria­me svar­būs ke­li tar­pu­sa­vy­je su­si­ję as­pek­tai: Ogins­kių pa­vel­do sklai­da, jau­nų­jų at­li­kė­jų pro­fe­si­nis au­gi­mas, pe­da­go­gų bend­ra­dar­bia­vi­mas, sce­ni­nės pa­tir­ties kau­pi­mas ir Rie­ta­vo, kaip is­to­riš­kai reikš­min­gos kul­tū­ros vie­to­vės, ta­pa­ty­bės stip­ri­ni­mas.

Per dau­giau nei de­šimt­me­tį prie kon­kur­so-fes­ti­va­lio au­gi­mo ir me­ni­nės kryp­ties for­ma­vi­mo pri­si­dė­jo daug kul­tū­ros ir mu­zi­kos lau­ko at­sto­vų. Tarp jų mi­nė­ti­ni Švie­sė Čep­liaus­kai­tė, Vy­tas Rut­kaus­kas, Ri­ta Ur­nie­žie­nė, As­ta Krikš­čiū­nai­tė, Ni­jo­lė Do­ro­tė­ja Be­niu­šy­tė, Ro­kas Zu­bo­vas, Ag­nė Stan­či­jai­tė, Auš­ra Liut­ku­tė ir ki­ti. Tai tik da­lis žmo­nių, ku­rių pro­fe­si­nė pa­tir­tis, kul­tū­ri­nė lai­ky­se­na ir pra­kti­nis dar­bas pa­dė­jo kon­kur­sui įsi­tvir­tin­ti bei nuo­sek­liai plė­to­tis.

Or­ga­ni­za­ci­nė rai­da ir par­tne­rys­tės reikš­mė

Kon­kur­so-fes­ti­va­lio au­gi­mas nuo 2012 me­tų iki priė­mi­mo į EM­CY tink­lą bu­vo nuo­sek­lus ir il­ga­lai­kis pro­ce­sas. To­kios ini­cia­ty­vos tva­ru­mas pri­klau­so ne tik nuo idė­jos ak­tua­lu­mo, bet ir nuo or­ga­ni­za­ci­nės kom­pe­ten­ci­jos, par­tne­rys­tės, vie­ši­ni­mo, me­ni­nio tu­ri­nio ko­ky­bės bei ge­bė­ji­mo pa­lai­ky­ti pro­fe­sio­na­lų ry­šį su at­li­kė­jais, pe­da­go­gais ir ins­ti­tu­ci­jo­mis.

Svar­bų vaid­me­nį kon­kur­so rai­do­je at­li­ko bend­ra­dar­bia­vi­mas su par­tne­riais. Reikš­min­gu kon­kur­so aukš­čiau­sio ly­gio ko­ky­bės par­tne­riu ta­po Tarp­tau­ti­nis kul­tū­ros pro­jek­tų cent­ras, ku­riam at­sto­vau­ja Eu­ge­ni­jus But­vy­das ir Jo­lan­ta Kund­ro­tai­tė. Jų pa­tir­tis tarp­tau­ti­nių kul­tū­ros pro­jek­tų sri­ty­je, or­ga­ni­za­ci­nės pra­kti­kos iš­ma­ny­mas ir nuo­sek­lus da­ly­va­vi­mas kon­kur­so plėt­ro­je pri­si­dė­jo prie sėk­min­go ke­lio į EM­CY tink­lą.

Ši par­tne­rys­tė ro­do, kad re­gio­ni­nės kul­tū­ri­nės ini­cia­ty­vos ga­li įgy­ti tarp­tau­ti­nį mas­te­lį ta­da, kai vie­tos ins­ti­tu­ci­jos ge­ba telk­ti pro­fe­sio­na­lius par­tne­rius, kryp­tin­gai for­muo­ti pro­jek­to tu­ri­nį ir nuo­sek­liai siek­ti aukš­tes­nių ko­ky­bės stan­dar­tų.

Rie­ta­vo M. K. Ogins­kio me­no mo­kyk­los nuo­tr.

Priė­mi­mas į EM­CY tink­lą yra svar­bus kon­kur­so-fes­ti­va­lio pri­pa­ži­ni­mo ženk­las. Tai ro­do, kad Rie­ta­ve or­ga­ni­zuo­ja­ma ini­cia­ty­va ver­ti­na­ma ne tik kaip vie­ti­nis ar re­gio­ni­nis kul­tū­ros reiš­ki­nys, bet ir kaip pla­tes­nia­me Eu­ro­pos jau­nų­jų mu­zi­kų kon­kur­sų kon­teks­te reikš­min­ga plat­for­ma.

EM­CY na­rys­tė kon­kur­sui su­tei­kia ke­lias es­mi­nes ga­li­my­bes. Pir­miau­sia ji stip­ri­na kon­kur­so tarp­tau­ti­nį ma­to­mu­mą ir pa­ti­ki­mu­mą. Ant­ra, su­da­ro prie­lai­das glau­des­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui su ki­tais Eu­ro­pos jau­nų­jų mu­zi­kų kon­kur­sais. Tre­čia, įpa­rei­go­ja nuo­sek­liai rū­pin­tis or­ga­ni­za­ci­ne ko­ky­be, da­ly­vių ver­ti­ni­mo skaid­ru­mu ir jau­nų­jų at­li­kė­jų ug­dy­mo są­ly­gų ge­ri­ni­mu.

Rie­ta­vui tai taip pat tu­ri pla­tes­nę sim­bo­li­nę reikš­mę. Šis mies­tas, tu­rin­tis stip­rų is­to­ri­nį kul­tū­ros pa­grin­dą, per kon­kur­są-fes­ti­va­lį tam­pa ak­ty­viu šiuo­lai­ki­nės mu­zi­ki­nės kul­tū­ros vei­kė­ju. Rie­ta­vas pri­sta­to­mas ne tik kaip Ogins­kių is­to­ri­jos sau­go­to­jas, bet ir kaip vie­ta, ku­rio­je ku­ria­mos nau­jos kul­tū­ri­nės tra­di­ci­jos.