
Apleistas, baime alsuojantis dvaras, visiška izoliacija nuo išorinio pasaulio, kūną ir protą šiurpinančios užduotys – tokius išbandymus teko patirti pirmojo Lietuvoje siaubo ir baimės realybės šou dalyviams. Tarp aštuonių drąsuolių, pasiryžusių atskleisti Belvederio dvaro prakeiksmo paslaptį, buvo ir Goda Vyšniauskaitė. Kai dauguma žmonių siaubo vengia net kino ekranuose, plungiškė žengė tiesiai į jo glėbį. Tamsa, įtampa, vakarienės lėkštėje besiraitančios lervos ir net per rankas šliaužianti gyvatė nepalaužė iš pažiūros trapios merginos – įveikusi visus išbandymus baime, ji tapo siaubo šou nugalėtoja.
„Iš kur tiek drąsos, tiek ryžto?“ – klausėme pasikvietę Godą pokalbio. „Vos tik pamačiusi kvietimą į atranką supratau: šis realybės šou skirtas man ir aš jį laimėsiu. Tikėjimo savimi nepraradau net baisiausią akimirką“, – atskleidė savo sėkmės paslaptį plungiškė.
Šuniuko gelbėjimo operacija Vietname
Godą Vyšniauskaitę galima tituluoti drąsiausia mergina, bet ne tik todėl, kad ji tapo siaubo kupino realybės šou nugalėtoja. Ypatingos valios ir ryžto reikia ir tiems, kurie nusprendžia nesilaikyti įprastų tradicinių normų, ieško savojo, individualaus, gyvenimo kelio. Plungiškės paieškos prasidėjo, kai baigusi verslo vadybos ir marketingo studijas Vilniaus verslo kolegijoje su draugu leidosi į pažintinę kelionę po Aziją.
Kažkuriuo šios kelionės metu Vietname nutiko įvykis, sujaukęs keliautojų planus. Vienoje kavinėje mergina pamatė mažytį nusilpusį ir žaizdotą šunelį. Sujaudinta keturkojo bėdos Goda nusprendė jam padėti, deja, draugas planui nepritarė.
„Esu labai jautri, negalėjau palikti šunelio be pagalbos. Bijojau, bet noras išgelbėti ligų užkluptą padarėlį buvo stipresnis už baimę. Ėmiau žmonių klausinėti, kur galėčiau rasti veterinarijos gydytoją. Paaiškėjo, kad kitame miestelyje. Apimta emocijų, susijaudinusi pasisamdžiau vežėją, kuris nuvežė pas veterinarijos gydytoją. Klinikoje šuniukui suteikė pagalbą, visą naktį jis praleido intensyviai prižiūrimas. Vėliau sužinojau, kad mažylis neišgyvens – jam diagnozavo mirtiną ligą. Nors išleidau keturkojo gelbėjimui visus turėtus 300 eurų, jo gyvybės išsaugoti nepavyko“, – prisiminė sukrėtusį įvykį Goda.
Visus savo kelionės įspūdžius, taip pat ir šunelio gelbėjimo operaciją mergina filmavo ir viešino instagrame. Šio turinio sekėjai buvo tie žmonės, kurie padėjo patarimais. Per socialinius tinklus merginą pasiekė ir lietuvių, kurie Tailande buvo įkūrę šunų namus, kvietimas padirbėti savanore.


Savanorės darbas Pietryčių Azijos šalyse
Į Tailandą ji išvyko viena. Savanorei buvo suteiktas apgyvendinimas, motociklas. Kasdien dirbdavo po keletą valandų, o laisvą laiką skirdavo pažinčiai su egzotiška šalimi.
Pietryčių Azijoje plungiškė išgyveno ne vieną naują patirtį – pasibaigus savanorystės laikotarpiui, ji tris savaites praleido milžiniškame Bankoke. Dokumentavo, ką veikia, kokius objektus lanko, pasakojo, kaip jai sekėsi, ir dalijosi medžiaga su sekėjais instagrame, rengė tiesiogines gyvas transliacijas socialiniuose tinkluose. Gyveno neišlaidaudama iš pajamų, gaunamų už savo kuriamą turinį, šiek tiek finansiškai padėjo artimieji. Vėliau savanoriavo Malaizijoje, kur prižiūrėjo senyvos kinų šeimos šunis.

„Išvažiuodama į Pietryčių Aziją turėjau planą keliauti saugiai su draugu. Mūsų keliams išsiskyrus, teko suktis vienai – pačiai susirasti, kur ir iš ko gyventi. Įveikiau visas įmanomas baimes ir su kiekviena diena dariausi vis drąsesnė, vis labiau patyrusi, išmokau naudotis visomis galimybėmis ir sužinojau, kad jų jauniems žmonėms yra tikrai daug ir įvairių“, – dalijosi įgyta patirtimi mergina.
Šventykloje per meditaciją ir tylą – į save
Pajutusi, kad gyvenimas svečioje kultūroje ją sustiprino ir fiziškai, ir psichologiškai, plungiškė nusprendė vykti į Tailando šiaurėje esantį Chang Mai miestą ir dalyvauti tylos stovykloje. Kalnų apsuptyje, šventykloje, medituodama tyloje ji praleido 21 dieną.
„Naujokams rekomenduojama išbūti tyloje 10 dienų. Aš pasirinkau maksimalų terminą. Kalbėti galėjai tik su mokytoju ir tik 20 minučių per dieną. Gyvenome kukliomis sąlygomis, keldavomės 4 valandą. Pusryčiai šeštą ryte ir pietūs vidurdienį – visas maitinimas. Likęs laikas skiriamas meditacijai tyloje, padėkai visoms pasaulio esybėms. Sunkiausia buvo pirmoji savaitė. Kilo abejonių, svarsčiau, ką aš čia veikiu, kam man to reikia… Antrą savaitę protas nustojo priešintis, pradėjau suprasti, kad sugebu, kad galiu jausti buvimą. Trečią savaitę balsą pakeitė vaizdiniai, žiūrėdama priešais save mačiau kadrus iš savo gyvenimo. Meditacijos ir buvimo tyloje tikslas – pajausti, kad esi čia ir dabar – ne praeityje, ne ateityje, o čia ir dabar. Manau, kad aš jį pasiekiau“, – didžiavosi išbandžiusi savo galimybes G. Vyšniauskaitė.
Metai, kuriuos buvo suplanavusi pažinčiai su Pietryčių Azija, pralėkė greitai. Pakeliui į namus mergina dar sustojo Italijoje. Savanoriavo šeimos ūkyje – padėjo sodininkystės darbuose.
Ryžosi išbandymui baime ir siaubu
Grįžusi į Plungę Goda suprato, kad kelionė ją smarkiai pakeitė. Savarankiškumo ir drąsos, pasitikėjimo savimi įgijusios merginos siela troško naujų išbandymų.
Pamačiusi skelbimą, kad organizuojamas pirmasis Lietuvoje siaubo realybės šou „Belvederio prakeiksmas“, o vienas iš jo organizatorių yra plateliškis Antanas Jakimavičius, plungiškė nusprendė dalyvauti dalyvių atrankoje. Goda neslėpė, kad jau pildydama anketą jautė, kad bus atrinkta, kad turi visas galimybes laimėti šį šou.
Projekto organizatorių nuotr.Perėjusi visus atrankos etapus ji pateko tarp aštuonių jaunuolių, pakviestų dalyvauti „Belvederio prakeiksme“. Pašnekovė neslėpė, kad jos sėkme tikėjo tik draugė, iš artimųjų palaikymo ir pritarimo naujai avantiūrai ji nesulaukė.
„Artimieji nori, kad laikyčiausi priimtų normų, gyvenčiau pagal įprastą, visiems suprantamą planą – mokykla, studijos, darbas. Buvau trumpam įsidarbinusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijoje savanorių koordinatore. Padirbau pusmetį ir išėjau – jaučiau, kad šioje įstaigoje išmokau viską, ką galėjau išmokti.
Turiu drąsos eiti ten, kur veda širdis – net jeigu tai kelia baimę. Drąsos daryti tai, kas man patinka, o man patinka kurti turinį socialiniuose tinkluose, dalintis iššūkiais, asmenine patirtimi“, – kalbėjo plungiškė.
Drąsos G. Vyšniauskaitei prireikė ir „Belvederio prakeiksme“. Apleistuose rūmuose, izoliuoti nuo pasaulio keturi vaikinai ir merginos išgyveno išbandymą tamsa, baime, nežinomybe ir kraują stingdančiomis užduotimis. Tačiau psichologinė ir fizinė įtampa nepalaužė Godos tikėjimo savo jėgomis ir užsidegimo laimėti.
Kelias į pergalę grįstas krauju, žarnomis, šimtakojo įkandimais
Pirmoji komandoms tekusi užduotis – dėžėje tarp daugybės raktų surasti tinkamą raktą ir išsivaduoti iš akvariumo, kuriame užrakinta galva. Dalyviams ieškant rakto, ant galvų lijo kirmėlių lervų lietus. Godai su komandos draugu pavyko atsirakinti, bet jų varžovai tai padarė greičiau.
Didžiulę adrenalino porciją dalyviai gavo ir per baimės rato užduotį, kai per jų rankas rėpliojo šimtakojai, lakstė tarakonai, šliaužiojo gyvatė. Įsivaizduoti galima, kiek psichologinės tvirtybės prireikė nepajudinti rankos, ko ir buvo reikalaujama iš jaunuolių, pasiryžusių atskleisti dvaro paslaptį.
Šleikštulį kėlusią užduotį – žarnas burna perdėti iš vieno iš indo į kitą – plungiškė padarė greičiausiai. Po užduoties ji buvo apdovanota specialiu prizu – rinktis vieną iš keturių dėžių. Godos pasirinktoje dėžėje buvo pasiūlymas: imti tūkstantį eurų ir palikti šou arba išmesti vieną dalyvį. Mergina pasirinko antrąjį variantą ir net neabejodama pašalino, jos nuomone, stipriausią varžovą, vaikiną, su kuriuo sutarė geriausiai.
Tikėjimo pergale neprarado iki paskutinės akimirkos
Dalyviams iškrentant Godos tikėjimas savo pergale augo. Susvyravo jis tik tada, kai dar vienas dalyvis gavo teisę rinktis dėžę. Mergina galvojo, kad bus pašalinta ji, bet taip neatsitiko.
Ir kitos užduotys buvo psichologiškai gniuždančios. Alkanųjų narve praleisto laiko, gyviais knibždančios vakarienės, išbandymų elektros šoku ir didžiulę įtampą kėlusios finalinės užduoties G. Vyšniauskaitė, matyt, nepamirš niekada.
Žemaitiškas užsispyrimas, tikėjimas savo jėgomis, noras nugalėti, psichologinis ir fizinis tvirtumas – visa tai Godai padėjo įveikti Belvederio dvaro prakeiksmą ir laimėti siaubo ir baimės realybės šou išbandymo prizą – 5 000 eurų.
Projekto organizatorių nuotr.Išsikėlė naują iššūkį
Goda neslėpė, kad po realybės šou, nuslūgus adrenalinui, ją apėmė beprasmybės jausmas. „Nebeliko tikslo, nebežinojau, ko imtis, ir tada šovė mintis išsilaikyti motociklininko teises. Išsikeltas iššūkis suteikė naujos prasmės. Turiu stiprų tikėjimą ir žinau, kad man pavyks.
Kaip jau minėjau, dalinuosi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, noriu įkvėpti žmones, ypač merginas, kad ir jos gali siekti savo tikslų, kad nebūtina gyventi taip, kaip iš tavęs tikimasi“, – įsitikinusi plungiškė.
G. Vyšniauskaitės asmenines patirtis galima stebėti jos instagramo paskyroje: @godavysnia.





Parašykite komentarą