ELTOS nuotr.Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jomis būtų sugriežtinta atsakomybė už važinėjimąsi saugomose teritorijose. Toks nusižengimas užtrauktų ne tik pinigines baudas. Draudžiama pramoga nuo šiol galėtų baigtis ir transporto priemonės atėmimu. Tokiems siūlymams komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Juos pristatęs parlamentaras Linas Jonauskas mano, jog nuobaudos galėtų būti taikomos ir nemotorinių transporto priemonių vairuotojams.
Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direktorius Ramūnas Lydis „Labas, Plunge“ teigė, kad su keturračių naudojimo apribojimais susijusios priemonės visuomet yra aktualios. Kita vertus, ŽNP vadovas šiek tiek suabejojo jų veiksmingumu. Pasak jo, nustatyti pažeidėjus yra nelengva. Keturratininkai neretais atvejais yra linkę elgtis labai neatsakingai: jie nuo savo transporto priemonių nusiima valstybinius numerius. Tad net ir nufilmavus tokį pažeidėją, nustatyti jo tapatybę, jei nepagavai už rankos, praktiškai neįmanoma.
Anot R. Lydžio, netinkamas keturratininkų elgesys pas mus nėra masinis reiškinys. Tiesa, tokie epizodai kartais fiksuojami parkui priskirtuose draustiniuose. Pašnekovas akcentavo, jog patys parko darbuotojai neturi teisės surašyti protokolų bei taikyti administracinės atsakomybės. Pastebėtas pažeidimas užfiksuojamas ir perduodamas Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) bei policijai.
„Egzistuoja kelios sudėtinės dalys. Jeigu keturračiais važiuojama miško paklote, tai naikinama tiek augalija, tiek ir ant žemės perinčių paukščių lizdai. Kenkia ir skleidžiamas triukšmas – tai ypatingai aktualu perėjimo metu. Jautrūs paukščiai pakyla nuo lizdų bei atšaldo dėtis. Be to, lėkdami ir ardydami žvyrkelius keturratininkai savivaldybėms ir seniūnijoms pridaro finansinės žalos. Jeigu jie važinėtų leistinu greičiu ir neardytų žvyrkelių, didžiulės žalos infrastruktūrai ko gero ir nebūtų“, – keturratininkų sukeliamas problemas vardijo R. Lydis.
AAD primena, kad važinėjimasis bekele yra pažeidimas. Tokia tvarka galioja ir tuomet, kai nėra apie draudimą įspėjančio ženklo. Draudžiama važinėtis ne tik pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, ežerų ar upių pakrantėmis bei miško paklote. Važiuoti taip pat negalima ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Arčiau kaip per 25 metrus nuo vandens telkinio kranto draudžiamas ne tik važinėjimasis, bet ir transporto priemonių statymas.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad keturračiais ar krosiniais motociklais miškuose galima važinėti tik keliais. Be to, transporto priemones privalu statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant, kad būtų netrukdomas kitų eismo dalyvių judėjimas.
Nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba pinigines baudas. Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą draudžiamoje vietoje šiuo metu skiriamos 20–50 eurų baudos. Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis per miško paklotę, žolinę dangą ar vandens telkinių ledu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Jeigu dėl neteisėto važiavimo sužalojama ar sunaikinama miško paklotė arba žolinė danga, skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Už šį pažeidimą skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Minėtas pataisas Seime pristatęs L. Jonauskas siūlo, kad už minėtus nusižengimus fiziniams asmenims būtų skiriamos nuo 600 iki 1 200 eurų baudos, o juridinių asmenų vadovai būtų baudžiami nuo 1 000 iki 2 000 eurų piniginėmis baudomis.





Parašykite komentarą