Svajūno Sungailos asmeninio albumo nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, jog žinąs tūkstantį kitų būdų mylėti gamtą nei medžioklė ar žvejyba. Kadangi aš pats tose srityse esu visiškai „žalias“ (tik kartą jaunystėje į Masčio ežerą įtekančio upeliūkščio krantų urvuose rankomis gaudžiau kažkokias žuveles), tai kreipiausi į gerai žinomą Plungės verslininką, medžiotoją, žvejį, įvairių renginių rėmėją Svajūną Sungailą.

Vyras gimė prieš penkiasdešimt metų Salantuose. Mama Dalia ir tėtis Romanas jau tais laikais vertėsi nelabai tarybinėje santvarkoje toleruojamu verslu „perku-parduodu“, užaugino penketą vaikų.

Metams bėgant šeima ėmėsi gėlių verslo, kadangi mama mėgdavo piešti, vėliau imtasi gaminti paminklus, įsigyta technika vilnai verpti, šukuoti. Svajūnas ne tik sukosi visuose tėvų versluose, bet ir buvo lygiavertis partneris: mokėjo tekinti, virinti, skaityti technines schemas ir brėžinius. Matyt, tai ir buvo jo verslumo kalvė.

Svajūno Sungailos asmeninio albumo nuotr.

Anot Svajūno, didelėje Salantų vidurinėje mokykloje jis dalyvavo visuose būreliuose, buvo ir pionierius, ir komjaunuolis. Net ir sanpostininkų būrelis, kurio paskirties nesuprato, buvo jam mielas. Bet ypač patiko sportas, varžybos.

Kai nupirko tėvelis šešiolikos bosų akordeoną, vaikinukas visa šeima paruošė penkių kūrinių programą. Ją atlikdavo įvairiose šventėse. Vėliau jaunasis muzikantas baigė Kretingos muzikos mokykloje pučiamųjų instrumentų klasę, subūrė mokykloje muzikinę grupę, vedė poilsio vakarus-diskotekas.

Baigęs vidurinę mokyklą, 1993 metais išvyko mokytis į Kauną, į profesinę mokyklą, vėliau tapusia aukštesniąja elektronikos mokykla. Ją pabaigęs tapo radijo mechaniku. Būdamas komunikabilus, buvo išrinktas bendrabučio komendantu.

Visi žinome, kokie tie metai buvo Lietuvoje, o ypač Kaune: siautė įvairios nusikaltėlių gaujos, vyko turto grobimai. Savo pirmuosius pinigus Svajūnas užsidirbo montuodamas televizorius ir juos pardavinėdamas. Dar kelis metus dirbo nekilnojamojo turto įmonėje, tačiau šis darbas nepatiko.

Kadangi Plungėje apie 1996 metus išplito odinių gaminių namudinė prekyba ir realizacija Rusijoje, tai Svajūnas atvyko į čia, kur jau gyveno jo sesuo. ir ėmėsi vežėjo-realizuotojo pareigų. Kai apie 1998 metus odos „era“ baigėsi, Svajūnas patraukė į Vokietiją, ėmėsi automobilių perpardavimo verslo. Kaip tik tuo metu vedė, susilaukė sūnaus Karolio ir dukters Viktorijos. Gaila, bet po kažkiek metų šeima iširo.

Svajūno Sungailos asmeninio albumo nuotr.

Svajūno Sungailos asmeninio albumo nuotr.

Prasidėjus naujam tūkstantmečiui, vyrukas kartu su bičiuliu S. Venckumi atidarė įmonę „Vensva“, kuri ir šiandien užsiima miško ir medienos pervežimo technikos nuoma bei remontu, atsarginių detalių tiekimu. Šiandien įmonėje dirba apie penkiasdešimt darbuotojų, o ir įmonės rezultatai geri.

Išgirstu, kad dar besimokydamas vidurinėje mokykloje Svajūnas dalyvaudavo medžioklėse kaip varovas, tai palengvėle mūsų pokalbis ima suktis apie ją. Anot pašnekovo, medžioklė tada ir dabar labai skiriasi. Pirmiausia dėl interesų, įrankių ir tikslų. Nepriklausomybės pradžioje medžiojo, kas norėjo, kur norėjo ir kaip norėjo. Dažniausiai medžiojančiųjų tikslas buvo mėsa.

Šiandien tie dalykai jau sureglamentuoti: įtvirtinti reikalavimai ginklams, medžiotojai rūpinasi žvėrių maitinimu. Štai vien Plungės rajone veikia 19 medžiotojų būrelių, kuriuose medžioja apie 500 medžiotojų, o pats Svajūnas priklauso net trims būreliams šalyje ir vienam Latvijoje, turi visų spalvų medalius, įteikiamus už ypatingus laimikius.

Pasak jo, medžiotojai dabar siekia tik tam tikrų rekordinių laimikių arba vykdo tarp žvėrių plintančių ligų kontrolę. Ne paslaptis, kad žvėrių, ypač vilkų, populiacija išaugo, ir tai kelia nerimą tiek gamtosaugininkams, tiek ūkininkams. Draudėjai jau nebenori drausti ūkininkų pasėlių ar galvijų bandų.

Pats Svajūnas didžiuojasi trimis sumedžiotais vilkais. Vieną paguldė prieš 18, kitą – prieš 5-erius metus, o trečią – pernai. Laimikių iškamšos puošia jo kabinetą.

Pomėgis medžioti paskatino ir kitą veiklą: įmonė įsirengė šaudyklą, todėl jau ir Plungėje galima pašaudyti į skraidančias lėkštes ar bėgančio šerno imitaciją. Dėl to pagerėjo ir paties Svajūno šaudymo rezultatai, nes jis dalyvauja įvairiose varžybose. Be to, šaudykloje neretai vyksta įvairios šventės.

Įmonės teritorijoje įrengti du aptvarai, kuriuose ganosi danielių ir elnių bandos. Svajūnas sako, kad juos būtų galima ir paleisti – niekur toli nenueitų. Netoli ir keli tvenkiniai, kurių viename auga plėšriosios žuvys, o kitame – žuvys gaudymui. Čia vyksta žvejų varžybos. Pats Svajūnas žuvauti vyksta į Norvegiją, į Kuršių marias ar į Platelių ežerą, kuriame mėgsta „paskraidyti“ nuosava jachta bei pasidžiaugti gamtos vaizdais.

Jeigu prie visos darbinės veiklos prijungsime ne tik išvardintus pomėgius, bet ir aktyvią veiklą Plungės LIONS klube, suprasime, jog žmogus gyvena aktyvų gyvenimą, puoselėdamas ryšį su naujai sukurta šeima.