Neseniai nutrūko beveik tris dešimtmečius veikusios draugijos „Mendenas–Plungė“ veikla. Tokią žinią Plungės rajono merui Audriui Klišoniui pranešė į Plungę atvykęs šios draugijos vienas iš vadovų Klausas Hossbachas. Vasarį mirus organizacijos įkūrėjai, Plungės garbės pilietei Ulai Amsler, nebeatsirado asmens, galinčio vadovauti šiai organizacijai. Be to, didžioji dalis draugijos narių jau yra senyvo amžiaus, o jauni žmonės į ją nebeįsitraukia. Apie šios Plungei ne vieną dešimtmetį itin svarbios buvusios draugijos susikūrimą ir veiklą „Labas, Plunge“ daugiau papasakojo Plungės rajono viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Virginija Liutikaitė.

Parama virto kultūriniais ryšiais
Ryšys tarp Plungės ir Mendeno užsimezgė netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1991 metais. Tai buvo vienas pirmųjų Plungės miesto tarptautinių kontaktų. Draugystė prasidėjo dėka asmeninės ponų Ulos bei Peterio Amslerių iniciatyvos.

Jų rūpesčiu į Plungę pradėta vežti labdara. Plungės rajono viešosios bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės V. Liutikaitės teigimu, parama iš Mendeno pasiekė rajono mokyklas, gydymo įstaigas, senelių namus, neįgaliųjų organizacijas. Nepamirštos ir pavienės neįgalius šeimos narius turinčios šeimos. Sunkvežimiais būdavo vežami vaistai, medicininė įranga, drabužiai bei kita tuo metu Plungei bei jos žmonėms, rajono gyventojams itin pagelbėjusi labdara.

Oficialiai draugija buvo įkurta 1998 metais. Tuomet ji vadinosi „Pagalba Plungei“. Nuo 2000 metų Plungė ir Mendenas pradėjo kultūrinį bendradarbiavimą. „Saulės“ gimnazijos bendrabučio patalpose įkurtas Vokiečių kultūros centras. Savo lėšomis vokiečiai įrengė tris svečių kambarius, buvo atvežta nemažai įvairios įrangos. Vykdavo bendri renginiai.

„Kas tik ten nėra buvęs. Vokiečių kultūros centre lankėsi rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Rašytoja kartu su viena Vokietijos menininke Žemaičių dailės muziejuje surengė parodą. Žinomiausi muzikai ir rašytojai rinkdavosi Vokiečių kultūros centre. Jie organizuodavo renginius ir bibliotekoje bei Žemaičių dailės muziejuje“, – V. Liutikaitė prisiminė tuomet itin sustiprėjusius vokiečių ir plungiškių kultūrinius saitus.

Anot jos, Vokiečių kultūros centre buvo sukaupta daugybė vokiškos literatūros, paveikslų bei muzikos įrašų. Į jį plungiškiai rinkdavosi labai noriai. Vykdavo įvairūs susibūrimai, buvo mokomasi vokiečių kalbos.

Lietuvai sustiprėjus ekonomiškai, tiek materialios pagalbos jau nebereikėjo. Dėl to organizacija „Pagalba Plungei“ nuo 2008 metų tapo Mendeno–Plungės partnerysčių draugija. V. Liutikaitės įsitikinimu, greičiausiai nėra nė vieno šiek tiek vyresnės kartos plungiškio, kuris nebūtų apsilankęs Mendene. Į Mendeną vyko kultūros darbuotojai, mokytojai, stažavosi gydytojai, kitų profesijų atstovai. Tarp „Saulės“ ir Valramo gimnazijų taip pat egzistavo labai glaudūs ryšiai. Buvo vykdomi bendri projektai ir mokinių mainai. Amžiną atilsį „Saulės“ gimnazijos direktorius Juozas Milašius ir U. Amsler buvo artimi draugai.

Tikrai aktyvi organizacija
Draugijai priklausė įvairios asmenybės. Į jos veiklą buvo įsitraukę mokytojai, menininkai bei verslininkai. Jų dėka buvo organizuojama parama Lietuvai ir Plungei. Dėl amžiaus ir ligų šie žmonės iš draugijos pamažu pasitraukė, o jaunesni įsilieti nepanoro. V. Liutikaitė pabrėžia, kad nors oficialiai bendradarbiavimas ir nutrūko, tačiau asmeniniai santykiai išliks tol, kol gyvuos U. Amsler indėlį mačiusi karta.

Pašnekovė prisimena, jog draugija „Mendenas-Plungė“ veikė iš tiesų aktyviai. Patys ponai Amsleriai į Plungę kasmet atvykdavo po porą kartų.

„U. Amsler buvo nepaprasta asmenybė. Jos pakeisti negalėtų niekas. Ir tikriausiai Plungėje nėra žmogaus, kuris nežinotų jos. Draugijos veikla – tai didelė dalis asmeninių gyvenimų bei didelė dalis pačios Plungės gyvenimo. Visa tai iki šiol labai stipriai veikia mūsų kultūrą bei socialinius aspektus. Ar ateityje atsiras kažkas panašaus? Priklausys nuo ateities kartų“, – teigė pašnekovė.

Baigdama pokalbį V. Liutikaitė priminė, jog Plungės parke auga U. Amsler skirtas ąžuoliukas. Laikrodinę puošia ponų Amslerių dovanotos magnolijos. Anot pašnekovės, Plungėje reikėtų rimčiau įamžinti U. Amsler atminimą ir jos indėlį į mūsų miesto gerovę. Pavyzdžiui, mieste galėtų atsirasti jos vardo gatvė. Nes, pašnekovės įsitikinimu, šis mūsų miestui labai svarbus etapas baigėsi labai tyliai, pažymint jį viena kita žinute socialinėje erdvėje.