
Gamtoje taip jau surėdyta, kad vadoje esant silpnesniems ar pasiligojusiems gyvūnams, įvyksta natūrali atranka ir jais atsikratoma. Panašu, kad tokio likimo sulaukė ir po Plungės miesto centrą jau kurį laiką vaikštinėjantis ilgasnapis gandras. Per pusnynus braidantis paukštis šią savaitę sukėlė didžiulį gyventojų susirūpinimą. Ne vienas, matydamas tokį vaizdelį, krapštė galvą ir spėliojo, ką daryti tokiu atveju – gaudyti, šerti ar skambinti 112 telefonu?
„Labas, Plunge“ taip pat parūpo išsiaiškinti, ką daryti su žiemoti mūsų mieste likusiu gandru. Telefonu susisiekus su Lietuvos gyvūnų globos centro veterinare-felčere Migle Motiejūnaite išgirdome, kad centras jau buvo informuotas apie Plungėje susiklosčiusią neįprastą situaciją.
„Mūsų kolegos iš Kauno jau buvo nuvykę į Plungę įvertinti situacijos ir apžiūrėti minėto gandro. Buvo įsitikinta, kad paukštis puikiai geba skraidyti ir neturi jokių sužalojimų. Tokiu atveju gyventojams nereikia nieko daryti, o juo labiau kištis į gamtos reikalus“, – paaiškino M. Motiejūnaitė.
Veterinarė-felčerė pridūrė, kad kiekvienoje vadoje pasitaiko nors vienas silpnas, ligotas ar apsigimę jauniklis ir dažnu atveju jis tiesiog paliekamas likimo valioje. Gamtoje vyrauja nerašyta taisyklė – jeigu paukštis yra stiprus ir sveikas, atėjus rudeniui su visais jis pakelia sparnus ir išskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus. O to padaryti negalintys nabagėliai lieka klaidžioti po apylinkes. Ilgainiui tokie atskalūnai taip įsidrąsina, kad ima maklinėti net po centrines miestų gatves, jų negąsdina nei praeiviai, nei pro šalį pravažiuojantys automobiliai.

Tokios drąsos priežastį nesunku atspėti. Žiemą mieste galima lengviau prasimanyti maisto nei kurioje kitoje nuošalesnėje vietoje.
M. Motiejūnaitė akcentavo, kad nerekomenduojama tokių paukščių maitinti, nebent susidaro ekstremalios gamtos sąlygos: stiprus snygis ar didelė sniego danga, po kuria neįmanoma rasti maisto, ekstremali, apie 20 laipsnių šalčio siekianti oro temperatūra.
Bet, kaip žinia, pastaruoju metu tokios gamtinės sąlygos pasitaiko vis rečiau. Be to, reikia prisiminti, kad gandrai geba puikiai savimi pasirūpinti net ir spaudžiant didesniam, 10–15 laipsnių siekiančiam šaltukui.
„Žmonėms dažnai suspaudžia širdį ir ima iš gailesčio maitinti laukinius paukščius. Gandrai, kaip ir gulbės, greitai pripranta prie tokių patogumų. O tada užsisuka lyg koks užburtas ratas – toks paukštis kitą žiemą greičiausiai vėl liks žiemoti mūsuose.
„Puikiai skrendantį paukštį gali ir visą dieną vaikytis – nepagausi, tad nėra prasmės to daryti. Reaguoti reikia tik tokiu atveju, jeigu gyvūnas yra sužeistas ir jam yra būtina pagalba. Gamtoje viskas turi vykti natūraliai ir kuo mažiau įsikišant žmogui“, – akcentavo pašnekovė.
Na, o „Labas, Plunge“ savo ruožtu kviečia skaitytojus parodyti svetingumą ir sugalvoti mūsų mieste žiemoti likusiam gandrui vardą. Ir ne bet kokį, o tokį, kuris atspindėtų jo užgrūdintą charakterį, užsispyrimą ir norą vieną sykį pagaliau savo akimis išvysti sniegą. Jam pavyko, tad drąsuolis nusipelnė bent jau vardą turėti. Laukiame jūsų siūlymų telefonu +370 682 27017, o originaliausiais pažadame pasidalinti svetainėje.
Parašykite komentarą