
Viename paskutiniųjų „Plungės“ numerių rašėme apie daromus žingsnius, kad Plateliai gautų kurortinės vietovės statusą. Ne vienas esame buvę kurorte ir mokėję vadinamąjį pagalvės mokestį. Jei ir paburnojame dėl tokio mokesčio, tačiau tyliai susimokame ir ramiai leidžiame dienas ir naktis. Apie pagalvės mokestį galvojama ir Plungės rajone. Įžvalgomis apie tai dalintasi praėjusį trečiadienį vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje.
Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Ingrida Uznevičiūtė kalbėjo, kad Plateliams besiruošiant tapti kurortine teritorija pagalvės mokesčio klausimas keliamas vis dažniau ir diskusijos prasidėjo jau prieš metus. Specialistės manymu, tokios rinkliavos įvedimas galėtų būti puiki priemonė, padedanti turizmo plėtrą tiesiogiai susieti su nauda bendruomenei ir viešajai infrastruktūrai.
Pagalvės mokesčio analizę Lietuvos kurortuose, kurortinėse teritorijose bei tokių statusų neturinčiuose miestuose ir rajonuose pateikė Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė. Visų pirma ji pažymėjo, jog Savivaldybės 2021–2030 m. strateginio plano vienas iš tikslų ir uždavinių – sukurti stabilų finansinį instrumentą turizmo infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai. O kaip rodiklis paimtas minimas pagalvės mokestis ir iš jo įgyvendintų projektų finansavimas. Tad iki 2030 m. to rodiklio reikėtų siekti ir turėti tam tikrus rezultatus.
Priminsime, kad Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Anykščiai, Zarasai, Ignalina, Kauno rajonas su Kulautuva, Zapyškiu ir Kačergine, Trakai ir Anykščiai – kurortinės teritorijos. Kai kurie iš jų yra įsivedę pagalvės mokesčius. Birštonas šiuo metu turi 2 eurų pagalvės mokestį, Neringa tokio mokesčio neturi, tačiau yra įvestas ekologijos, arba įvažiavimo, mokestis. Druskininkai – 2 eurai mieste, 1 euras rajone, Palanga – 2 eurai, Anykščiai – 1 euras, Trakai – 1,5 euro.
Beje, pagalvės mokestis mokamas ne tik kurortuose ar kurortinėse teritorijose. Sostinėje pagalvės mokestis renkamas nuo 2018 m. Pradėta nuo 1 euro, o nuo praėjusių metų – 2 eurai. Kauno mieste taip pat renkamas nuo 2018-ųjų. Iš pradžių jis siekė 0,5 euro, paskui paaugo iki 1 euro, o nuo šių metų siekia 2 eurus. Miestas, visai neseniai įsivedęs pagalvės mokestį, – Klaipėda. Nuo šių metų imamas 1 euro mokestis. Kretingoje pernai taip pat svarstyta apie tokio mokesčio įvedimą, tačiau sprendimas nepriimtas.

Dažniausiai surinktos lėšos panaudojamos infrastruktūrai gerinti, gėlynams. Didieji miestai investuoja į rinkodarą.
Nors ir nėra daug atvirų duomenų, kiek miestai ir kurortai surinko pagalvės mokesčio, tačiau iš esamų duomenų susidaro visai neblogas vaizdas: sumos svyruoja nuo 35 000 eurų iki 1,6 mln. eurų. Tiesa, kaip pastebėjo S. Kasmauskienė, surenkama suma tiesiogiai priklauso nuo turistų skaičiaus ir nakvynių skaičiaus (Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Plungės rajone turistai nakvojo 25 999 naktis – aut. past.). Nuo šių metų pagalvės mokestį įsivedusi Klaipėda planuoja surinkti apie 0,5 mln. eurų. Turizmo informacijos centro direktorės manymu, pagalvės mokesčiu būtų galima viską padaryti labiau matomą ir esamus skaičius padidinti.
Pagrindinis šios diskusijos klausimas: ar Plungė turėtų eiti šiuo keliu? „Manau, kad Savivaldybė yra pasiruošusi eiti tuo keliu. Į turizmo infrastruktūrą jau padarytos milijoninės investicijos ir bijoti to vieno ar dviejų eurų pagalvės mokesčio nereikėtų. Juo labiau kad tai uždedamas mokestis ne tiesiogiai verslams. O pinigai galėtų keliauti prižiūrėti turizmo infrastruktūrai, kuriai visada trūksta“, – savo nuomonę išsakė komiteto narys, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis.
Komiteto nariai mokesčio įvedimui neprieštaravo ir siūlė pradėti jį taikyti nuo kitų metų. Tiesa, iki to dar reikės paruošti mokesčio rinkimo tvarką, paskaičiuoti, kiek kainuotų elektroninės mokesčio surinkimo sistemos diegimas, administravimas, ir tada jau rudenį tikėtis galutinio politikų pritarimo.
Parašykite komentarą