
Bendroje lentelėje Plungės rajono savivaldybė užima 27-ąją vietą. Lenkiame Telšius (34 vieta), Rietavą (44), Skuodą (53), tačiau atsiliekame nuo Mažeikių (10) ir Kretingos (11).
Plungė demonstruoja ekonominį pajėgumą. Ryškiai savivaldybė šviečia ir saugumo srityje, kur užima 10-ą vietą šalyje, o net 94 proc. gyventojų jaučiasi saugiai. Įspūdingi rezultatai fiksuojami darbo rinkos ir pajamų sektoriuje – čia Plungė 12-oje vietoje, pasižymėdama aukštu užimtumu. Esame tarp lyderių pagal daugiabučių renovaciją.
Tačiau klaida būtų matyti tik skaičius lentelėse ir nematyti žmonių. Už blizgančių fasadų slepiasi socialinė realybė. Pagal socialinę apsaugą Plungė yra ties 40-ąja vieta. Skurdo rizika gaubia net 26 proc. žmonių – kas ketvirtas plungiškis kasdien suka galvą, kaip sudurti galą su galu. Socialinį atotrūkį patvirtina ir tai, kad net 29 proc. rajono moksleivių šiandien reikalingas nemokamas maitinimas.
Plungė pagal laimės pojūtį ir apklausas atsidūrė pačiame reitingų dugne – 58 vietoje. Žmonės jaučiasi pavargę nuo finansinės naštos: daugiau nei pusė jų negali sau leisti net trumpų atostogų, o kas trečias prisipažįsta, kad žiemą dreba nuo šalčio savo pačių namuose, nes šildymas tapo prabanga. Net 28 proc. gyvena perpildytuose būstuose.
Taip, Plungė stipri ekonomiškai. Bet kad rajonas klestėtų, neužtenka naujų trinkelių ar renovuotų namų. Savivaldybė turėtų jėgas bei biudžeto resursus nukreipti į „minkštąsias“ sritis. Ji negali nurodyti, už kiek parduoti būstą, bet gali mažinti jo išlaikymo kaštus per tolesnę renovaciją bei šildymo kainų mažinimą.
Taip pat reikia investuoti į emocinę sveikatą, socialinių paslaugų kokybę ir mažinti atskirtį. Tik taip Plungė gali tapti vieta, kurioje visi gyventojai jaustųsi laimingi.






Parašykite komentarą