Jurgitos Naglienės nuotr.

Plungėje veikiantis Žemaičių dailės muziejus skelbia šią vasarą pasitiksiantis ypatingu įvykiu. Birželio 20 dieną, Plungės miesto šventės metu, kunigaikščių Oginskių dvaro žirgyno salėje bus atidaryta meno pasaulyje gerai žinomo belgo Arne Quinze instaliacija „Sonic tension“ („Garsinė įtampa“).

Panašu, kad Žemaičių dailės muziejus žada ir toliau laikytis savo užsibrėžto tikslo visuomenei pristatyti ne tik klasikinį žemaičių meną, bet ir šiuolaikinio meno kūrėjus iš viso pasaulio.

2023 metų vasarą tiek žirgyne, tiek parko teritorijoje ir kitose miesto erdvėse buvo galima grožėtis JAV gyvenančio menininko Ray Bartkaus šviesos instaliacijomis, praėjusią vasarą žirgyne eksponuotos pasaulio meno scenoje žinomo menininko Žilvino Kempino instaliacijos „Tūba“ ir „Flux“.

Na, o ateinančią vasarą meno gerbėjai iš visos Lietuvos neabejotinai savo kelionių maršrutuose pasižymės Plungę dėl čia žadamos pristatyti A. Quinze instaliacijos, kuri užims visą žirgyno salę ir stebins ne tik savo dydžiu bei formomis, bet ir vaizdo projekcijomis bei garsiniais sprendimais.

Apie tai, kas ruošiama Plungei, šios savaitės pradžioje papasakojo pats čia viešėjęs Arne Quinze. Jis atskleidė, kad ties instaliacija „Sonic tension“ jau intensyviai dirbama. Jo studijoje Belgijoje prie šio sumanymu pluša iki 10 žmonių, konstrukcijai reikalingas dalis lieja, video ir garso medžiagą montuoja, kitus paruošiamuosius darbus atlieka dar didesnė komanda.

„Tai yra bene pirmas kartas, kai savo darbe derinsiu keramiką ir stiklą. Daug kartų esu daręs tiek stiklines, tiek keramines skulptūras, tačiau abiejų jungti į vieną dar neteko. Stiklas ir keramika apdirbami skirtingomis sąlygomis, dėl to suderinti abu yra gana sudėtinga, juo labiau, kad kalbame apie didelių gabaritų skulptūras“, – kalbėjo svečias.

Menininkas sakė pastarosiomis dienomis daug skraidantis tarp Belgijos ir Murano – nedidelės salos šalia Venecijos Italijoje. Murano garsėja senomis savo stiklo liejimo tradicijomis. Būtent ten liejamos ir stiklo bei keramikos kompozicijos, kurias vasarą išvysime Plungėje.

„Nekantrauju pamatyti rezultatą“, – sakė svečias.

Kas domisi Arne Quinze kūryba žino, kad idėjų savo sumanymams jis semiasi iš pačio pasodinto ir prižiūrimo sodo. „Myliu gėles, gamtą. Apskritai mano darbai kalba apie gamtos įvairovę. Jei labiau gilintumėmės į gamtoje vykstančius procesus, į tai, kaip harmoniškai keičiasi metų laikai, galėtume daug ko išmokti. Nes mes, žmonės, elgiamės skirtingai, nei reikalauja gamtos dėsniai, kažkodėl stengiamės naikinti įvairovę ir visus tarsi suniveliuoti. Pats ne sykį esu fotografavęs stiklinius dangoraižius. Žmonės gyvena tose stiklinėse dėželėse, kurios visos – identiško dydžio ir formos. Man tai nesuprantama. Mes esame pati nuobodžiausia rūšis planetoje. Pažiūrėkit, kokia yra įvairovė vabzdžių, paukščių. Lyginant su tuo, mes atrodome labai nuobodžiai ir pilkai.“

Kūrėjas pernai Venecijos bienalėje pristatė savo kompoziciją „Are We The Aliens“ („Ar mes esame ateiviai“). Viešėdamas Plungėje jis pasakojo sukūręs šią instaliaciją kaip metaforą mūsų žemės, kurioje prieš milijonus metu vyravo visiška harmonija – iki tol, kol ją sudrumstė nukritęs meteoritas. O tada mūsų planetoje įsikūrė ateiviai, tiksliau mes – žmonės. Pasak Arne, tai paaiškintų, kodėl mes esame taip smarkiai atitolę nuo gamtos.

„Aš tikiu keturių sienų teorija. Ji kalba apie tai, kad mes, žmonės, gimstame ligoninėje, apsupti keturių baltų sienų, vėliau augame, bręstame ir senstame supami sienų, o kai mirštame, esame palaidojami medinėje dėžėje. Todėl ir klausiu savęs – kas atsitiko mums kaip žmonijai, kodėl nuolat stengiamės apriboti save, uždaryti tarp keturių sienų?“

Arne Quinze pasakojo pats užaugę gamtos apsuptyje, sodyboje, kur sodas pereidavo į nesibaigiančius laukus.

Arne Quinze/Instagram

Būdamas 9-erių su šeima persikėlė į didžiulį miestą – į Briuselį, kas jam sukėlė tikrą šoką. Pateko tarp vaikų, kurie nebuvo gyvai matę nei varlės, nei drugelio. Toji asfalto karta užaugo ir prieš kurį laiką atėjo į aukščiausius valdžios postus. To rezultatas – prieš gamtos įvairovę ir jos išsaugojimą nukreipta politika.

„Nuo mano gimimo 1971-aisiais išnyko daugiau kaip 30 procentų rūšių floros ir faunos, ir dėl to kalta žmogaus veikla. Todėl mano kaip menininko užduotis yra savo darbais sėti jūsų sielose tą sąmoningumo sėklą, paskatinti permąstyti mūsų santykį su gamta“, – teigia Arne Quinze.

Jis pasakojo dabar tapantis ciklą paveikslų, kuriuose pagrindinis objektas yra gluosniai – medžiai svyrančiomis šakomis. Šią seriją įkvėpė vaikystės prisiminimai, kai po sode augančiais gluosniais Arne buvo įsirengęs savo žaidimų kambarį ir jame praleisdavo valandų valandas.

Nenuostabu, kad ir šią savaitę pirmą kartą atvykęs į Lietuvą bei viešėdamas Plungėje svečias stebėjosi ir džiaugėsi, kad mūsų šalis yra išsaugojusi labai daug natūralios gamtos. Pasak jo, kitos, labiau industrializuotos šalys tuo pasigirti jau nebegali. Menininkas sakė nekantraujantis į Plungės parką sugrįžti vasarą, kai žirgyną apsupa žydinčių gėlių klombos.

Svečias prisipažino niekada nebandęs skaičiuoti, kiek darbų sukūręs ir kiek parodų dalyvavęs. Vesdamas paskaitas studentams ir rodydamas savo kūrinių nuotraukas kartais net pats nustembantis, kad yra vieno ar kito seniau eksponuoto kūrinio autorius.

Deklaruodamas miestų kaip muziejų po atviru dangumi idėją A. Quinze sukūrė dešimtis skulptūrų, puošiančių miestus visame pasaulyje. Taip pat yra eksponavęs savo darbus pačiose netikėčiausiuose pasaulio kampeliuose – pradedant Rijado dykuma Saudo Arabijoje ir baigiant kunigaikščių Oginskių veistų žemaitukų veislės žirgų žirgynu Plungėje.

Tiesa, čia dėti taško jokiu būdu negalima. Viešėdamas Plungėje menininkas išvardino, kad artimiausiu metu jo laukia kelionės į Floridą JAV, tada į Ciurichą Šveicarijoje, po to į Sant Paulą Brazilijoje – visur ruošiamasi pristatyti jo kūrybą. Kitą savaitę suplanuota skristi į Šanchajų Kinijoje – kitų metų pavasarį čia bus atidaryta didžiulė, net 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimsianti jo darbų ekspozicija.

Bet tokie tempai ir masteliai belgo negąsdina. Menininkas papasakojo užpernai į dykumą Egipte išsiuntęs net 54-is jūrinius konteinerius su metalo konstrukcijomis. Iš jų Kaire, priešais senovės Egipto piramides, buvo sukonstruota kompozicija „Aurora“, simbolizuojanti portalą tarp dabarties ir ateities.

O kokias idėjas ir tiesas lankytojai įžvelgs Plungėje vasarą planuojamoje eksponuoti Arne Quinze kompozicijoje, sužinosime ir patirsime jau netrukus.

Arne Quinze/Instagram