Aurimo RAPALIO asmeninio albumo nuotr.

Iš Salantų kilęs Aurimas Rapalis, šiuo metu gyvenantis Plungės rajone, Getaučių kaime, jau daugiau kaip 10 metų užsiima laisvės kovų istorijos sklaida, o prieš 5-erius metus Salantuose įkūrė muziejų-partizanų trobą, kur su bendražygiais pristato Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų istoriją. Rugpjūtį Plungės rajone, Montvidinės miške, jis organizavo archeologinius tyrimus, kurių metu tyrinėta Auklėtinio partizanų būrio paskutinio mūšio prieš okupantus vieta.

Pirmieji bunkerio žvalgomieji tyrimai
1950 metų gruodžio 10 dienos rytą Montvidinės miškas, esantis Plungės rajone, netoli Platelių, skambėjo nuo šūvių. MGB kariai kartu su Salantų stribais apsupo bunkerį, kuriame buvo keturi jauni, 19–22 metų amžiaus, partizanai.

Čia žuvo trys Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Platelių kuopos Auklėtinio būrio partizanai: Vincas Platauna-Audra, gimęs 1929 metais, Juozapas Sakalauskas-Pelėda, gimęs 1928 metais, ir Pranas Sereckis-Ąžuolas, gimęs 1931 metais. Vos devyniolikos sulaukęs būrio vadas Ignas Žabinskis-Auklėtinis, gimęs 1931 metais, buvo suimtas ir po metų sušaudytas kalėjime.

Žūties vietą kažkas pažymėjo eglės kamiene įrėždamas kryžių – jį ir dabar galima išvysti Montvidinės miške. O bunkerio bėgant metams neliko nė žymės. Gal ir šiandien apie jį nieko nežinotume, jei su partizanais besibičiuliavęs Vytautas Divizinskis nebūtų išsaugojęs šios vietos savo atmintyje.

2015 metais jis parodė ją, po kelių metų čia pastatytas ženklas, skirtas žuvusiems partizanams atminti. Atkurti skaudžius istorijos įvykius padėjo ir Lietuvos ypatingajame archyve esančioje I. Žabinskio-Auklėtinio baudžiamojoje byloje saugomos šio būrio partizanų fotografijos.

2019 metais Montvidinės miške įvyko pirmieji žvalgomieji tyrimai. Jų metu buvo surasta čia vykusios kovos ženklų: kulkų ir granatų skeveldrų. O šių metų rugpjūčio 5–12 dienomis, pasitelkus profesionalius archeologus, pradėta detalesnė pačio bunkerio žvalgyba. Ji užtruko 8 dienas ir davė neįtikėtinų rezultatų.

Aurimo RAPALIO asmeninio albumo nuotr.

Kruopštus komandos darbas
„Tiesiai po Salantų miesto šventės bemiegio savaitgalio, kuriame atidaviau širdį savo gimtajam miestui, nėriau į kitą širdies festivalį – į Kardo rinktinės partizanų istorijos paieškas. Tokio masto partizanų bunkerio archeologinių tyrimų nei Kretingos, nei Plungės, nei Skuodo rajonuose dar nėra buvę. Apskritai visoje Lietuvoje yra ištyrinėta kiek daugiau nei 10 bunkerių. Širdis džiaugiasi, kad atsirado jaunų, entuziastingų archeologai, kurie pasitelkę ne tik metalo detektorius, bet ir kitas priemones padėjo išpildyti vieną iš mano partizaniškų svajonių“, – kalbėjo A. Rapalis.

Tyrinėjimų metu Montvidinėje buvo rasta keli šimtai radinių – daugiausia skeveldros, gilzės ir kiti paskutinio Auklėtinio, Pelėdos, Audros ir Ąžuolo mūšio su okupantais liudijimai. Artimiausiu metu dar laukia didelis darbas rengiant išsamią tyrimų ataskaitą ir atkuriant bunkerio 3D vaizdą. Radiniai, juos ištyrinėjus ir aprašius, veikiausiai bus eksponuojami Kretingos muziejuje.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

„Tikimasi, kad šis idėjinis pavyzdys įkvėps mūsų krašto institucijas bei muziejus, kuriuose iki šiol taip nykiai pristatoma pokario laisvės kovų istorija. Noriu išreikšti nuoširdžią padėką archeologams Arijanai Kotovai, Divoniui Piličiauskui ir visai jų komandai. Taip pat visiems, kurie sijojo ir kasė, matavo, mūsų komandą sočiai maitino ir kitaip prisidėjo, kadangi kiekvieno indėlis – milžiniškas“, – atviravo pašnekovas.

Padėkos žodžių A. Rapalis negailėjo ir Plungės šaulių 802 kuopos vadui Arūnui Raudžiui bei visai kuopai, Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijos jauniesiems šauliams, gimnazijos direktoriaus pavaduotojui Ričardui Ruškiui.

Išsaugoti praeities istorijas įkvėpė senelis
A. Rapalis šiuo metu vadovauja Salantų kultūros centrui, taip pat aktyviai dalyvauja kuršių genties rekonstrukcijos veikloje. Be to, 2017 metais turėjo unikalią progą sudalyvauti „Misija Sibiras“ ekspedicijoje.

„Mano senelis Justinas Geležinis kilęs iš Plungės rajono, Pamedinčių kaimo, kur gyveno su tėvais iki jų tremties. Senelio brolis Kostas Geležinis-Girėnas buvo vienas paskutinių Platelių būrio partizanų, žuvęs netoli savo tėviškės Pamedinčių apylinkėse 1951 metais, rugsėjo 27 dieną. Iš senelio šeimos istorijos ir kilo mano pašaukimas ieškoti bei atrasti laisvės kovų istorijas“, – kalbėjo A. Rapalis.

Aurimo RAPALIO asmeninio albumo nuotr.

Vyras pasidžiaugė, kad iki šiol senelį Justiną turi šalia. Jis skaičiuoja 93 metus, yra išgyvenęs pokario miško brolių ir stribų kulkų švilpesį, įveikęs Sibirą, maliariją, paralyžių, insultą, visai neseniai persirgęs erkiniu encefalitu.

Pasak A. Rapalio, senelio viskas jau seniai išsikalbėta ir ramiai atgulę atminty. Kaip ir vaikystės prisiminimas, kai senelis nusivežė jį parodyti savo buvusią sodybvietę Pamedinčių kaime. Po jo šeimos tremties čia likęs tik kulkų suvarpytas didžiulis išsikerojęs ąžuolas. Išvydęs jį ir suklupęs senelis pabučiavo savo gimtąją tėviškės žemę. Nuo tada A. Rapalis neša savo misiją – išsaugoti tremties ir laisvės kovų istorinę atmintį.

Senelis kadaise papasakojo ir tokią istoriją: kai jų ištremti atėję stribai ragino greičiau susiruošti, prosenelė bėgdama į vadinamą gerąjį kambarį iš įpročio nusiavė batus, kad neprineštų purvo. O senelis pasakęs: „Mama, kam tu tuos batus nusiavei – taigi mes čia jau niekada negrįšime“. Ir buvo teisus – po kelių mėnesių sodyba sulyginta su žeme.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

„Esu laimingas, kad galiu nešti žinią apie šią žemę mylinčius ir mylėjusius, žinią, apie tai, kodėl čia būti, likti, sugrįžti svarbu ir prasminga“, – sako A. Rapalis.