Asociatyvinė nuotr.

Ke­tur­ra­čiai mo­to­cik­lai – ekst­re­ma­lių po­jū­čių ieš­kan­čių vy­rų žais­liu­kai. Kuo tra­sa su­dė­tin­ges­nė – tuo dau­giau ad­re­na­li­no. De­ja, jo vis daž­niau ieš­ko­ma miš­kuo­se – ten, kur tu­rė­tų vy­rau­ti ty­la. Va­ži­nė­ji­mas be­ke­le, miš­ko pa­klo­tė­mis ne tik trik­do gam­tos ra­my­bę – gąs­di­na gy­vū­nus ir paukš­čius, bet ir nai­ki­na aug­me­ni­ją, suar­do dir­vo­že­mio struk­tū­rą, ga­di­na šlai­tus, upe­lių va­gas. Taip dėl trum­pa­lai­kių ašt­res­nių po­jū­čių gam­to­je pa­lie­ka­mos il­gai gy­jan­čios žaiz­dos. Ke­tur­ra­čių pa­lik­tų vė­žių ran­da­ma ir Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.

Va­ži­nė­ti miš­ko ke­liais ne­drau­džia­ma
Ke­tur­ra­tis mo­to­cik­las – mo­to­ri­nė trans­por­to prie­mo­nė, ku­riai lan­ky­mo­si miš­ke tai­syk­lės lei­džia va­žiuo­ti į miš­ką ir va­ži­nė­ti ten esan­čiais ke­liais, ta­čiau va­ži­nė­ti miš­ko pa­klo­te – jau pa­žei­di­mas. Rea­ly­bė ro­do, kad tai­syk­lių ne vi­sa­da lai­ko­ma­si – ad­re­na­li­no iš­troš­kę vy­rai no­ri lėk­ti be­ke­lė­mis.

Siek­da­ma pa­bu­din­ti ra­tuo­tų gam­tos nio­ko­to­jų są­ži­nę, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja pa­vie­ši­no teks­tą apie ke­tur­ra­čių mo­to­cik­lų da­ro­mą ža­lą miš­kams, įspė­da­ma, kad ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­tru­liuos miš­kuo­se, fik­suos pa­žei­di­mus ir baus pa­žei­dė­jus. Į aiš­kią mo­ra­li­nę po­teks­tę tu­rin­tį teks­tą su­rea­guo­ta įvai­riai – gam­tos my­lė­to­jai pik­ti­no­si tais, ku­rie dėl pra­mo­gos nio­ko­ja gam­tą, o ekst­re­ma­lių po­jū­čių mė­gė­jai tvir­ti­no, kad, ker­tant miš­kus ir ruo­šiant me­die­ną, gam­tai pa­da­ro­ma kur kas di­des­nė ža­la nei „pra­lė­ki­mas ke­tur­ra­čiu“.

Mėgs­ta­miau­sia ke­tur­ra­ti­nin­kų vie­ta – „kregž­dy­nas“
Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko plo­tas – 21 754 ha, miš­kai den­gia 54,3 pro­c. te­ri­to­ri­jos. To­kio dy­džio ma­sy­ve su­kont­ro­liuo­ti pa­žei­dė­jus be vi­suo­me­nės pa­gal­bos sun­ku. Kaip sa­kė par­ko di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ly­dis, ra­tų pa­lik­tų vė­žių miš­ke ran­da­ma, bet pro­ble­miš­kiau­sia, la­biau­siai ke­tur­ra­čių vai­ruo­to­jų mėgs­ta­ma vie­ta yra ša­lia Gan­din­gos pi­lia­kal­nio, prie Bab­run­go esan­tis „kregž­dy­nas“. Ap­lin­kui gy­ve­nan­tys žmo­nės pra­ne­ša gir­din­tys nuo Prū­sa­lių pu­sės at­va­žiuo­jan­čių ir tą vie­tą rai­žan­čių ke­tur­ra­čių va­rik­lių riau­mo­ji­mą.

Pa­gau­ti pa­žei­dė­ją – su­dė­tin­ga
Ne­tei­sė­tas va­žia­vi­mas per žo­li­nę dan­gą, miš­ko pa­klo­tę ar van­dens tel­ki­nių le­du mo­to­ri­nė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis už­trau­kia įspė­ji­mą ar­ba bau­dą nuo 20 iki 140 eu­rų.

Nus­ta­čius ne­tei­sė­tą va­žia­vi­mą per žo­li­nę dan­gą, miš­ko pa­klo­tę mo­to­ri­nė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis, kai dėl to žo­li­nė dan­ga ar miš­ko pa­klo­tė bu­vo su­ža­lo­ta ar su­nai­kin­ta, skai­čiuo­ja­ma ap­lin­kai pa­da­ry­ta ža­la ir ski­ria­ma bau­da nuo 140 iki 300 eu­rų.

Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­riaus nuo­mo­ne, šios bau­dos yra pa­kan­ka­mos, pro­ble­ma ta, kad la­bai su­dė­tin­ga nu­sta­ty­ti pa­žei­dė­ją: „Tas, ku­ris va­ži­nė­ja pik­ty­biš­kai, le­kia di­de­liu grei­čiu, nuo trans­por­to prie­mo­nės yra nuė­męs nu­me­rius, o vei­dą pri­den­gęs šal­mu.“

Sauliaus Narkaus nuotr.

Gam­tą ap­sau­go­ti ga­lė­tų au­gan­tis žmo­nių są­mo­nin­gu­mas
R. Ly­dis įsi­ti­ki­nęs, kad su­stab­dy­ti gam­tos nio­ko­to­jus ga­li tik au­gan­tis žmo­nių są­mo­nin­gu­mas: „Ke­tur­ra­tininkai, va­žiuo­jan­tys miš­ko ke­liais, ža­los ne­da­ro, ta­čiau ieš­ko­da­mi be­ke­lių, lėk­da­mi per miš­ko pa­klo­tes įrė­žia gi­lias vė­žes, su­nai­kin­da­mi ir au­ga­li­ją, ir jų ke­ly­je pa­si­tai­kiu­sius paukš­čių liz­dus. Tik pa­si­kei­tus mąs­ty­mui ekst­re­ma­laus spor­to mė­gė­jai „iš­si­taš­ky­ti“ va­žiuos į tam spe­cia­liai pri­tai­ky­tas tra­sas, o žmo­nės, pa­ma­tę ne vie­to­je va­ži­nė­jan­čius ke­tur­ra­čius, ne­liks abe­jin­gi ir apie pa­žei­dė­jus pra­neš bend­ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu 112.“

Že­mait­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja ins­pek­to­rių funk­ci­jos ne­vyk­do – ne­tu­ri tei­sės su­ra­šy­ti pro­to­ko­lo ir nu­baus­ti pa­žei­dė­jo, ta­čiau tuo klau­si­mu dir­ba­ma bend­ra­dar­biau­jant su už tai at­sa­kin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis – po­li­ci­ja ir Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to dar­buo­to­jais. Šiuo me­tu tar­ny­bos pa­pra­šy­ta dau­giau dė­me­sio skir­ti si­tua­ci­jos prie Gan­din­gos pi­lia­kal­nio kont­ro­lei.

Ke­tur­ra­čių dau­gė­ja
Pa­sak R. Ly­džio, ten­den­ci­ja to­kia, kad ke­tur­ra­čių po­pu­lia­ru­mas au­ga, žmo­nių, jais va­ži­nė­jan­čių, skai­čius di­dė­ja, kaip ir tų, ku­rie ekst­re­ma­lias pra­mo­gas su­si­ren­gia ne­leis­ti­no­se vie­to­se. Pak­laus­tas, ar pa­ts ke­tur­ra­čiu ne­va­ži­nė­ja, pa­šne­ko­vas at­sa­kė: „Ne­tu­riu ir ne­vai­ruo­ju to­kios trans­por­to prie­mo­nės, o jei­gu ir tu­rė­čiau, nau­do­čiau pa­gal pir­mi­nę pa­skir­tį – prie ūkio dar­bų.“