
Birželio 6 dieną Liolių kaime buvo atidaryti atsinaujinę ir dažais dar kvepiantys kaimo bendruomenės namai. Šiai bendruomenei, kuri vienija ne tik Liolių, bet ir Jankaičių, Užupių ir Skroblio kaimų žmones, vadovauja Mindaugas Marozas, kuriam vietos gyventojai negaili gražių žodžių.
Didmiestį iškeitė į kaimą
M. Marozas užaugo Šilalės rajone, vėliau išvyko studijuoti į Kauno technologijos universitetą, įgijo biomedicinos inžinieriaus specialybę. Sukūrė šeimą su savo išrinktąja Agne, kilusia iš Utenos rajono, susilaukė dviejų atžalų. Sykį šeima nutarė, kad metas kelti sparnus ir ieškoti ramesnės ir patogesnės vietos auginti vaikus. Ši mintis gimė spontaniškai, bet nebepaleido. Taip šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Rietavo savivaldybėje esantį Liolių kaimą, kur įsigijo namą ir ėmė puoselėti sodybą.
„Vaikus auginti kaime yra nepalyginamai lengviau, ramesnė aplinka, nėra spūsčių, daugiau erdvės, ryšys su gamta, savas kiemas, sodas, daržas. Žmonės bendruomeniški, vieni kitus pažįsta ir padeda. Gyvendami mieste viso to dažnai pasigesdavome. Aš pats užaugęs kaime, tad ir savo vaikams norėjau tokios vaikystės“, – sakė pašnekovas.
Į kaimo gyvenimą šeima nėrė stačia galva. Kurį laiką sodyboje net augino vištas, bet prieš metus į vištidę įsisukusi rudakaklė lapė jas visas išpjovė, tad teko kuriam laikui atsisveikinti su ūkininkavimu. Dabar Marozų kieme laksto tik šuo ir katinas.
Perėmė vadovavimą sveikatos priežiūros įstaigai
Net persikėlęs gyventi į Liolius M. Marozas dar kurį laiką važinėjo į Kauną, kadangi Technologijos universitete dirbo projektų mokslo darbuotoju. Vėliau teko išbandyti nemažai kitų įvairiausių darbų: nuo apdailininko iki programuotojo.
Prieš trejus metus pašnekovas laikinai perėmė vadovavimą Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC), iš šių pareigų pasitraukus ilgametei vadovei Birutei Kerpienei.
„Kadangi studijavau biomedicinos inžineriją ir biofiziką, įgijau magistro laipsnį, tad sulaukiau Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio pasiūlymo laikinai užimti šias pareigas. Nutariau išbandyti savo jėgas, nors vadovavimo patirties ir neturėjau. Pati pradžia tikrai buvo nelengva, teko susidurti su įvairiais iššūkiais“, – kalbėjo M. Marozas.
Vėliau, laimėjęs konkursą, lioliškis buvo paskirtas nuolatiniu centro vadovu.
M. Marozas negailėjo gražių atsiliepimų apie savo kolektyvą, kuris, anot jo, nors ir nėra didelis, tik 43 darbuotojai, bet puikiai susitvarko su savo darbais. PSPC vadovas neslėpė, kad dirbant tokioje mažoje įstaigoje neretai tenka ir jam pačiam atsiraityti rankoves ir kibti galbūt į vadovui nederančius darbus. Centre daugiausiai dirba moterys, o lioliškis save laiko ūkišku žmogumi ir niekada neatsisako padėti.

Rūpinasi bendruomene
Liolių kaimo bendruomenė oficialiai susikūrė 2006 metais. Dėl tam tikrų aplinkybių 2015 metais buvęs bendruomenės pirmininkas atsistatydino iš šių pareigų. Jo vietoj stojo M. Marozas, kuris sėkmingai bendruomenei vadovauja iki šiol.
„Mūsų bendruomenę jungia keturi kaimai. Dideliu gyventojų skaičiumi pasigirti negalime, bet esame aktyvūs, vienas kitam noriai padedame, rūpinamės kaimų gerove ir vienas kitą motyvuojame. Šiuose kaimuose iš viso yra apie 150 gyventojų, iš jų 35 – itin aktyviai įsitraukę į bendruomenės veiklas“, – pasakojo pašnekovas.
M. Marozui pradėjus pirmininkauti, teko perimti ir jau buvusio bendruomenės pirmininko pradėtus poilsio parko su tvenkiniu, takeliais ir pavėsine įrengimo darbus. O susitikimų su bendruomene metu pirmininkas visada stengiasi atsižvelgti į gyventojų norus ir pageidavimus.
Visi drauge planuoja pavasarines talkas, o po jų visi susėda prie bendro stalo ne tik aptarti nuveiktus darbus, bet ir pabendrauti. Liolių kaimo bendruomenė yra nuolatinė Mykolinių šventės Rietave dalyvė, jos metu verda savo jau tradicine tapusią šiupinynę. Liepos 6 dieną drauge švenčia Mindaugo karūnavimo dieną ir gieda himną, palaiko ryšį su kitomis kaimo bendruomenėmis. Šiais metais lioliškiai organizavo išvyką į Giliogirio kaimą, kuriame pagal projektą rengė edukacines veiklas.
Liolių ir aplinkinių kaimų bendruomenė turi gražią tradiciją pasveikinti ir pradžiuginti kiekvieną bendruomenės narį, sulaukusį 65-erių metų ar garbesnio gimtadienio.
Lyg viena didelė šeima
M. Marozas pabrėžė, kad Liolių kaimo bendruomenė – lyg viena didelė šeima, kurioje stengiamasi atliepti kiekvieno poreikius. O didžiausias iššūkis, anot pašnekovo, yra surinkti tinkamą komandą ir įkvėpti bendrai veiklai. Ne paslaptis, kad dažnas sunkiai randa laiko bendruomeninei veiklai, nes kiekvienam netrūksta ir asmeninių reikalų bei darbų.


Liolių kaimo bendruomenė kartu su biblioteka glaudžiasi po vienu stogu, tik pastarosios patalpos buvo stipriai apleistos ir senokai remontą mačiusios. O bendruomenės du kambariukai, nors ir sutvarkyti, laikui bėgant pasidarė jai ankštoki, tad buvo priimtas bendras sprendimas bendruomenei ir bibliotekai susikeisti erdvėmis.
„Dabar mūsų susitikimų erdvė gerokai padidėjo, be to, padarėme remontą, tad vaizdas pasikeitė iš esmės. Žinoma, šito nebūtume pasiekę be Rietavo savivaldybės finansavimo, esame jai be galo dėkingi“, – pokyčiais džiaugėsi M. Marozas.
Parašykite komentarą