Pa­var­gęs, iš­se­kęs ir ne­be­tu­rin­tis kur pri­si­glaus­ti – pa­gal­bos ieš­kan­čio gy­vū­no žvilgs­nis tam­pa ne­by­liu klau­si­mu vi­sai bend­ruo­me­nei: kas už ma­ne at­sa­kin­gas? Pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę tu­rė­tų Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, tik ar Rie­ta­ve yra kam pa­si­rū­pin­ti at­kly­du­siais ar šei­mi­nin­kų ne­te­ku­siais ke­tur­ko­jais? Gal jie nie­kie­no, o kar­tu ir vi­sų mū­sų rū­pes­tis? Tai mė­gi­na­me aiš­kin­tis, kai paaiš­kė­jo, kad Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja nė­ra pa­si­ra­šiu­si su­tar­ties dėl glo­bos pa­slau­gų tei­ki­mo be­šei­mi­nin­kiams gy­vū­nams.

Klau­si­mas: ne­su­ge­ba ar ne­no­ri?
Be­na­mių ke­tur­ko­jų pro­ble­ma jaut­ri, at­spin­din­ti ne tik be­vil­tiš­ką gy­vū­nų pa­dė­tį, bet ir bend­ruo­me­nės at­sa­ko­my­bę, mo­ra­li­nes ver­ty­bes ir, ži­no­ma, sa­vi­val­dos po­žiū­rį į gy­vū­nų ge­ro­vę. Ne­gi be­šei­mi­nin­kių, ar ne­pri­žiū­ri­mų gy­vū­nų glo­bos re­bu­so Rie­ta­vo val­di­nin­kai neišsp­ren­dė per vi­są sa­vi­val­dos 25-me­tį? Klau­si­mas: ne­su­ge­ba ar ne­no­ri?

Pri­min­si­me, kad sa­vo laik­raš­ty­je ne kar­tą esa­me ra­šę apie abe­jin­gą po­žiū­rį į be­na­mes ka­tes. Dar 2020-ai­siais pa­gal­bos be­na­mėms ka­tėms klau­si­mas bu­vo ke­lia­mas per Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dį. Anuo­met nu­skam­bė­jęs siū­ly­mas ka­ti­nus iš­kast­ruo­ti, ka­tes ste­ri­li­zuo­ti ir pa­sta­ty­ti jiems na­me­lius su­kė­lė ar­šią dis­ku­si­ją. Vie­tos val­džia at­si­sa­kė spręs­ti pro­ble­mą, mo­ty­vuo­da­ma, kad tos pa­slau­gos yra la­bai bran­gios. Sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis py­ko ant žmo­nių, mai­ti­nan­čių be­na­mes, ir tvir­ti­no: „Ne­le­ga­lių vei­syk­lų pas mus ne­bus.“ Is­to­ri­ja bai­gė­si tuo, kad ka­tė­mis pa­si­rū­pi­no ge­ra­šir­džiai žmo­nės.

Rū­pi­ni­ma­sis gy­vū­nais į prio­ri­te­ti­nius są­ra­šus (ne)įtrauk­tas
Da­bar į viešumą ir vėl iš­ki­lo in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mai at­sai­nų Sa­vi­val­dy­bės po­žiū­rį į gy­vū­nus. Sau­sio mė­ne­sį visoje žiniasklaidoje nu­skam­bė­jo skan­da­las apie pra­stą žir­gų prie­žiū­rą Rie­ta­vo žir­gy­ne. Tik vie­šu­mas pri­ver­tė pa­grin­di­nę įstai­gos ak­ci­nin­kę – Sa­vi­val­dy­bę pri­pa­žin­ti pro­ble­mą ir im­tis jos spren­di­mo.

Kad rū­pi­ni­ma­sis gy­vū­nais Rie­ta­ve nė­ra aukš­to prio­ri­te­to rei­ka­las, at­sklei­džia ir vie­šo­sios įstai­gos „Šu­niu­kų fė­ja“ va­do­vė, Stumb­rių kai­me gy­ve­nan­ti gy­vū­nų glo­bė­ja Skais­tė Svid­rai­tė. Žur­na­lis­tų kal­bi­na­ma mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad nuo­lat su­lau­kia pra­šy­mų pri­glaus­ti be­na­mius gy­vū­nus. Pa­sak jos, vie­ni ke­tur­ko­jai bė­do­je at­si­du­ria mi­rus šei­mi­nin­kui, ki­ti – dėl to, kad yra skriau­džia­mi ir ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos pai­ma juos iš sa­vi­nin­kų, tre­tiems pa­gal­bos ieš­ko­ma, kai jie pri­klys­ta į sve­ti­mas so­dy­bas. Gy­vū­nų my­lė­to­ja ne kar­tą yra pa­si­rū­pi­nu­si to­kiais ne­lai­mė­liais, ta­čiau ir ge­ru­mas tu­ri ri­bas.

„Rū­pi­ni­ma­sis be­šei­mi­nin­kiais gy­vū­nais – Sa­vi­val­dy­bės funk­ci­ja, o Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja net nė­ra pa­si­ra­šiu­si su­tar­ties dėl be­glo­bių gy­vū­nų lai­ki­no­sios glo­bos pa­slau­gos. Prieš ku­rį lai­ką krei­piau­si šiuo klau­si­mu į me­rą A. Čer­nec­kį. Kal­bė­jau apie pro­ble­mą, bet si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia. Ma­no prie­glau­da ne­di­de­lė, ji vi­siš­kai ap­gy­ven­din­ta glo­bo­ja­mais gy­vū­nais. Nie­kam pa­dė­ti ne­be­ga­liu, o skam­bu­čių su­lau­kiu. Skam­bi­na ne tik pa­vie­niai as­me­nys, krei­pia­si po­li­ci­ja, kai rei­kia paim­ti gy­vū­ną iš šei­mi­nin­kų, ku­rie jį mu­ša, Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, kai šuo lie­ka be prie­žiū­ros.

Per tuos sep­ty­ne­rius me­tus, kai gy­ve­nu Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je, pa­dė­jau ne vie­nam ir ne de­šim­čiai šu­nų, pa­si­rū­pi­nau dau­gy­be be­na­mių ka­čių. Vis dėl­to aš ne­pri­va­lau dirb­ti Sa­vi­val­dy­bės lyg­mens dar­bo, to­dėl žmo­nes, ku­rie man skam­bi­na, nu­krei­piu į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, pri­me­nu, kad pa­si­rū­pin­ti be­glo­biais šu­ni­mis – vie­tos val­džios pa­rei­ga“, – nu­sa­kė si­tua­ci­ją stumb­riš­kė.

Pa­gal­bos ke­tur­ko­jams ieš­kan­tys ir jos nie­kur ne­ran­dan­tys rie­ta­viš­kiai – pik­ti. „Štai nau­jau­sias at­ve­jis. Skam­bi­na mo­te­ris ir pra­šo priim­ti šu­nį. Siū­liau jai kreip­tis į Sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gę, o ši man: „Kur eko­lo­gė dės tą šu­nį, ar ka­bi­ne­te lai­kys?!“ Ir nie­kam ne­rū­pi, kur aš jį dė­siu, gal ant sto­go?“ – pik­ti­no­si jai pri­mes­ta pro­ble­ma S. Svid­rai­tė.

Pi­ni­gai skir­ti – be­šei­mi­nin­kiais gy­vū­nais tu­ri pa­si­rū­pin­ti se­niū­nai ir eko­lo­gė
Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas A. Čer­nec­kis su vie­šai iš­sa­ky­tais prie­kaiš­tais, kad Rie­ta­ve ne­si­rū­pi­na­ma be­šei­mi­nin­kiais gy­vū­nais, ne­su­ti­ko. Pa­sak jo, iš Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to tre­jų me­tų lai­ko­tar­piui be­na­mių gy­vū­nų pro­ble­moms spręs­ti nu­ma­ty­ta 10 tūkst. eu­rų. Su­ma sim­bo­li­nė, bet pi­ni­gai pa­skirs­ty­ti se­niū­ni­joms, ir se­niū­nai, esant rei­ka­lui, tu­ri lė­šų at­si­skai­ty­ti už be­šei­mi­nin­kio gy­vū­no su­ga­vi­mą, iš­ve­ži­mą ir glo­bos ar ki­tas pa­slau­gas. Kaip paaiš­kė­jo, su­tar­ties nė su vie­na gy­vū­nų prie­glau­da Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja iš tie­sų nė­ra pa­si­ra­šiu­si, ta­čiau, anot me­ro, ir ne­sant su­tar­ties gy­vū­nų glo­bos na­mų „Nua­ras“ dar­buo­to­jai, kaip su­tar­ta, at­va­žiuo­tų, pa­gau­tų ir iš­si­vež­tų be­šei­mi­nin­kį gy­vū­ną.

„Vie­šai kal­bė­ti pra­dė­ta dėl rek­la­mos“
Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas ži­no, kad vie­šo­ji įstai­ga „Šu­niu­kų fė­ja“ yra pa­gel­bė­ju­si ne vie­nam gy­vū­nui. „Esa­me jai už tai dė­kin­gi. Tik­rai ne­si­ti­ki­me, kad ši prie­glau­da at­liks Sa­vi­val­dy­bės funk­ci­ją. Žmo­nės į S. Svid­rai­tę krei­pia­si, nes ji pla­čiai rek­la­muo­ja sa­vo veik­lą, be to, tai yra ar­čiau­siai Rie­ta­vo esan­tys gy­vū­nų glo­bos na­mai. Ma­nau, kad ir be­šei­mi­nin­kių gy­vū­nų te­ma vie­šai kal­bė­ti pra­dė­ta dėl rek­la­mos“, – ne­slė­pė sa­vo nuo­mo­nės me­ras.

Tęs­da­mas min­tį A. Čer­nec­kis kal­bė­jo: „Su­tin­ku, kad be­šei­mi­nin­kių gy­vū­nų pro­ble­ma, kaip ir vi­sur, taip ir Rie­ta­ve, eg­zis­tuo­ja. Ta­čiau ji daug ma­žes­nė nei ta­da, kai tur­gu­je ne­par­da­vę ka­čiu­kų ar šu­niu­kų pre­kei­viai juos tie­siog iš­mes­da­vo pa­ke­lė­se. Užd­rau­dus to­kią pre­ky­bą, klai­džio­jan­čių gy­vū­nų pa­si­tai­ko daug re­čiau.“

Be­na­miai gy­vū­nai – neat­sa­kin­go žmo­nių el­ge­sio pa­sek­mė
Gy­vū­nai pa­tys kal­bė­ti ne­ga­li, to­dėl daž­nai jų bal­su tam­pa nea­be­jin­gi žmo­nės – šiuo at­ve­ju mi­si­jos ėmė­si ži­no­ma gy­vū­nų glo­bė­ja, šu­niu­kų fė­ja va­di­na­ma S. Svid­rai­tė. Jos bal­sas bu­vo iš­girs­tas. Ruo­šiant straips­nį spau­dai, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos in­ter­ne­to pus­la­py­je bu­vo iš­spaus­din­ta in­for­ma­ci­ja: „Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja šių me­tų biu­dže­te nu­ma­tė lė­šas prie­mo­nei „Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės be­šei­mi­nin­kių ir be prie­žiū­ros esan­čių na­mi­nių bei lau­ki­nių gy­vū­nų gau­dy­mo, ka­ran­ti­na­vi­mo, eu­ta­na­zi­jos, uti­li­za­vi­mo, kast­ra­vi­mo ir ste­ri­li­za­vi­mo pa­slau­gos“. Šiuo me­tu vyks­ta pa­slau­gos vie­šie­ji pir­ki­mai.

Iš­ki­lus klau­si­mams kreip­ki­tės į Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ūkio plėt­ros ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tę (eko­lo­gę) Jū­ra­tę Pet­raus­kie­nę, tel. +370 448 73214, el. p. ekologe@rietavas.lt ar­ba į sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos se­niū­ni­jos se­niū­ną.“

Pa­vie­ši­na­me šią informaciją ir mes. No­ri­me, kad pa­ma­tę nuo­lan­kų ir klau­sian­tį pa­var­gu­sio, iš­se­ku­sio ir ne­be­tu­rin­čio kur pri­si­glaus­ti gy­vū­no žvilgs­nį ži­no­tu­mė­te, kad už jį at­sa­kin­ga – se­niū­ni­ja. Se­niū­nas tu­ri iš­kvies­ti gy­vū­nų glo­bos na­mų dar­buo­to­jus ir ap­mo­kė­ti už gy­vū­no su­ga­vi­mą, iš­ve­ži­mą, glo­bą ir ki­tas pa­slau­gas. Ži­no­ma, kiek­vie­na to­kia pa­slau­ga Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui at­sieis ne­ma­žus pi­ni­gus… Bet, ma­tyt, to­kia ir yra leng­va­bū­diš­ku­mo kai­na – juk gat­vė­je at­si­dū­rę gy­vū­nai daž­niau­siai bū­na neat­sa­kin­go žmo­nių po­žiū­rio į au­gin­ti­nius pa­sek­mė.