Sauliaus Narkaus nuotr.

Kylančios prekių kainos, didėjanti minimali mėnesinė alga, augantys komunaliniai ir nuomos mokesčiai, mažėjantis gyventojų skaičius, didžiųjų prekybos centrų plėtra suformavo nepalankių faktorių bangą, skandinančią smulkiuosius verslininkus. Tarp skęstančiųjų – ir kaimo parduotuvių savininkai, užveriantys net dešimtmečius veikusių įmonių duris. Eiti prieš šią galingą srovę ryžtųsi ne kiekvienas, todėl plungiškio Remigijaus Alėjūno sumanymas perimti uždaromas prekybos vietas ir įkvėpti joms naujos gyvybės atrodė labai rizikingas žingsnis. Tačiau drąsa pasiteisino – per penkerius metus uždaroji akcinė bendrovė „Pagardenis“ išaugo į šešias parduotuves valdančią įmonę.

Į priekį vedė svajonė turėti savo verslą
R. Alėjūnas, prieš tapdamas verslininku, dirbo vadybininku. Rūpinosi prekių pardavimu didmeninės prekybos bendrovėje „Sanitex“, prekybos centre „Maxima“. Dirbdamas samdomą darbą, ilgus metus savyje brandino nuosavo verslo idėją. 2020 metais, išgirdęs, kad Žemaičių Kalvarijoje uždaroma viena parduotuvė, nusprendė ją perimti

„Savininkė norėjo nutraukti veiklą, o man atrodė, kad tai viena iš geriausių miestelyje esančių prekybos vietų. Vietovė gyvybinga – mokykla, senelių namai, seniūnija, ūkininkai. Žemaičių Kalvarija nutolusi nuo rajono centro, tad šalia nėra didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių. Jaučiau, kad reikia pabandyti“, – prisiminė pirmąjį savo žingsnį link svajonės įgyvendinimo R. Alėjūnas.

Pradžia buvo sunki, daug sunkesnė, nei tikėtasi. „Iš vadybininko pusės prekyba parduotuvėje atrodė visai kitaip, nei yra realybėje: nuoma, mokesčiai, atlyginimai, atsakomybė už samdomą žmogų… Visa tai reikėjo perprasti, bet rankų nenuleidau“, – atviravo plungiškis.

Verslo pradžiamokslio nepalengvino ir prasidėjusi „kovido“ epidemija. Tačiau laikas parodė, kad intuicija verslininko neapgavo – pirmoji jo atidaryta parduotuvė ir šiandien yra stipriausia „Pagardenio“ prekybos tinkle, nors miestelyje veikia dar kelios parduotuvės.

Verslas išaugo iki šešių parduotuvių
R. Alėjūno įmonė kasmet vis labiau auga – parduotuvės jau sėkmingai dirba Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose, Plungėje, Kantaučiuose, Notėnuose (Skuodo rajonas), o artimiausiomis dienomis atsidarys Žlibinuose. Pasak pašnekovo, verslo plėtrai nemažos įtakos turėjo tai, kad ilgus metus jis dirbo vadybininku, buvo visiems pažįstamas. Parduotuvių savininkai, nusprendę trauktis iš prekybos, patys jį susirasdavo ir pasiūlydavo perimti vietą.

Paprašytas pasidalyti sėkmės receptu, verslininkas kalbėjo: „Labai svarbu tikėti tuo, ką darai. Pribręsti tam, ko sieki. Nebenorėjau dirbti samdomo darbo, turėjau sukaupęs didžiulę vadybinio darbo patirtį, tikėjau savimi, o svarbiausia, nesvajojau apie milijonus. Supratau, kad laikai nebe tie, kai prekyba duodavo didelius pelnus. Kai nekeli per aukštų lūkesčių, netenka ir nusivilti.“

Sauliaus Narkaus nuotr.

Kainos mažesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose
Pasak R. Alėjūno, verslas, norėdamas išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje, privalo būti kažkuo įdomesnis, geresnis, patrauklesnis nei konkurentai. Vienas iš geriausių būdų pritraukti pirkėjus – mažesnės kainos. To siekti padeda vadybinio darbo patirtis. Prekes parduotuvėms vyras užsako pats. Imdamas didesnį kiekį, gauna geresnę kainą. Gautą pasiūlymą tikrina specialioje programėlėje ir tik įsitikinęs, kad pigiau užsisakyti neįmanoma, pateikia užsakymą.

Verslininkas laikosi mažesnių antkainių politikos: „Siekiame uždirbti per didesnį parduotų prekių kiekį, o ne per aukštesnę kainą. Prekiaujame vadybininkų rekomenduojamomis kainomis, todėl „Pagardenio“ parduotuvėse pirkėjai perka prekes pigiau nei prekybos centruose.“

Kitas svarbus dalykas, anot pašnekovo, įdomesnės prekės. „Prekiaujame smulkiųjų gamintojų produktais – esame susiradę ūkininkus, mums tiekiančius savo ūkyje užaugintos ir perdirbtos mėsos gaminius, pieno produktus. Pirkėjai žino, kad didžiuosiuose prekybos centruose tokių produktų neras. Sėkmė priklauso ir nuo pardavėjų. Jeigu jos komunikabilios, prekybos vieta tampa informacijos centru. Esu augęs kaime, žinau, kad į parduotuves, kuriose gera atmosfera, žmonės eina pasikalbėti, pabendrauti, o atėję ir apsiperka“, – pasakojo parduotuvių savininkas.

Pardavėjų netrūksta
Dauguma smulkiųjų verslininkų skundžiasi vis didėjančia minimalia mėnesine alga, tvirtina, kad dėl to priversti uždaryti verslą. R. Alėjūno nuomonė kita: darbuotojas turi uždirbti, nes jam reikia tenkinti savo poreikius. Vyras džiaugėsi, kad jam pavyksta rasti puikias, profesionalias, savo darbą mėgstančias pardavėjas. Neslėpė pagal galimybes mokantis priedus prie atlyginimo.

„Kai buvau samdomas darbuotojas, svajojau apie darbą, į kurį gali eiti kaip į šventę. Tokią atmosferą bandau palaikyti ir savo kolektyve. Todėl negaliu skųstis, kad sunku surasti pardavėjų, įmonei jų netrūksta. Vos paskelbiu, kad ieškau – po dienos kitos jau ir turiu“, – džiaugėsi plungiškis.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Paklaustas, ar nepasitaiko, jog su pardavėja tenka atsisveikinti dėl to, kad neatitiko darbuotojui keliamų reikalavimų, sakė, kad tokie atvejai jo įmonėje labai reti.

Rizika pasiteisino
Plaukti prieš srovę visada sunkiau, nei plaukti pasroviui. Matyti galimybę ten, kur kiti mato tik riziką, žingsnis po žingsnio vesti save į priekį – stiprių žmonių privilegija. R. Alėjūno nueitas kelias – ne tik sėkmės istorija, bet ir atkaklumo, tikėjimo savo jėgomis rezultatas.

„Mano idėjos perimti bankrutuojančias kaimų parduotuves artimieji pradžioje nepalaikė. O aš pats raminau save – jeigu nepavyks, tai bus mano gyvenimo nuotykis. Juk daug geriau pabandyti, nei visą gyvenimą gailėtis, kad to neišdrįsai“, – sakė verslininkas.