Asmeninio albumo nuotr.Veikli, kūrybinga ir jautri jauna verslininkė, dvidešimt trejų plungiškė Faustė Bagdonaitė prieš dvejus metus atrado moteriai netradicinę veiklą, tuo nustebindama ne tik aplinkinius, bet ir pačią save. Dabar mergina jau antrąjį sezoną intensyviai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir džiaugiasi išmokusi pastovėti ne tik už save, bet ir už savo komandą.
– Labas, Fauste, pradžiai papasakok, kuo dabar gyveni?
— Šiuo metu esu tiesiog užsidegusi šaulių veikla. Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška patriotinė organizacija, vienijanti pilietiškai aktyvius žmones, kurie nori prisidėti prie valstybės saugumo, visuomenės atsparumo ir pagalbos bendruomenei.
– Papasakok plačiau, koks buvo tavo kelias į šaulius?
— Prieš dvejus metus, Liepos šeštąją, Plungės parke vyko Mindaugo karūnavimo dienos šventė. Joje, be kitų organizacijų, su savo edukacine programa dalyvavo ir Plungės šauliai. Mes su draugu buvom tiesiog išėję pasivaikščioti, bet sumanėm pasižvalgyti. Pastebėjome Plungės šaulių palapinę ir tirą, pagalvojau, kaip smagu, kad duoda nemokamai pašaudyti. Pabandžiau – patiko. Apsukau ratą ir sugrįžau dar kartą pašaudyti. Priėjęs vienas šaulys ir sako: „Tau puikiai sekasi šaudyti, gal norėtum tapti šaule?“.
Aš, žinoma, suglumau, išgirdusi šį klausimą. Pagalvojau – kur tau, aš gi silpna mergina. Bet įsišnekėjom, išgirdom daug informacijos. Po savaitės gavau stojimo į Šaulių sąjungą sutartį. Labai jaudinausi, vis sukosi mintys, kaip aš tokia liekna ir gležna būsiu jiems naudinga?! Bet kadangi man patinka iššūkiai, nutariau pabandyti.
Praėjus kažkiek laiko buvo organizuojami baziniai mokymai. Vėl labai jaudinausi. Situacijos nelengvino tas faktas, kad dauguma ten dalyvavusiųjų buvo vyresni vyrai.
Gavome uniformas, ginklus, mokėmės nagrinėti žemėlapius, kaip judėti su ginklais, kurie man atrodė labai sunkūs. Vienas šautuvas sveria apie keturis kilogramus ir mokymų metu turi su juo išbūti ir judėti kokias tris dienas. Pirmą kartą tai gali būti tikras iššūkis.
Asmeninio albumo nuotr.Bet pamažu ši veikla mane taip įtraukė, kad dabar su nekantrumu laukiu vis naujų pratybų, tiek su savo, tiek su kitomis kuopomis. Šiuo metu esu baigusi kelis pirmosios pagalbos, saugos instruktoriaus ir mažųjų žvalgybinių kopterių (dronų) valdymo kursus. O nuo spalio mėnesio esu Plungės 802 kuopos jaunųjų šaulių būrelio vadovė.
– O ar nors kartą pasitvirtino tavo baimė dėl to, kad esi per silpna, per jauna tokiai veiklai?
— Prasidėjus mokymams išaiškėjo, kad turiu kiek silpnokus kelių sąnarius. Kaip bebūtų, aš nenoriu jaustis silpna, todėl buvo aišku, jog turiu sau kažkaip padėti. Kad ir tas ginklas nebūtų toks sunkus ar ta pati kuprinė. Tai paskatino mane pradėti sportuoti: ir sustiprėjau, ir sveikata pagerėjo. Šauliška veikla man davė galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kaip sekasi išbūti šaltyje ar nemiegojus, ar nevalgius. O kur dar naujos pažintys.
– Ar yra daugiau moterų jūsų kuopoje?
— Plungės 802 kuopoje metus laiko prabuvau viena pati tarp vyrų, o dabar džiaugiuosi turėdama dar kelių moteriškių draugiją. Gali iš moteriškos pusės pasikalbėti, pasitarti. Tikrai galėtų daugiau moterų jungtis ir savęs nenuvertinti. Juk nebūtina būti su ginklu, yra daug kitų sričių, kur galite būti naudingos, pavyzdžiui, išmokti valdyti dronus, organizuoti renginius ar teikti pirmąją pagalbą. Jeigu pabandžiusi pajusi, kad tai – ne tau, juk visada gali išeiti.
– O kas gali stoti į Šaulių sąjungą?
— Kas įdomiausia, kad šauliais gali būti labai skirtingų pomėgių bei specialybių žmonės. Priimami nuo aštuoniolikos metų amžiaus iki… Plungės kuopoje yra dvi grupės. Pirmoji – nekinetiniai šauliai, veikiantys ne karinėse srityse. Jie dirba su renginiais, komunikacija, maisto gamyba, teikia pirmąją pagalbą, užsiima švietimu, informaciniu saugumu. O kita grupė – komendantiniai šauliai, kurie palaiko viešąją tvarką, civilinę saugą, padeda iškilus įvairiausioms institucijoms, užtikrina tvarką renginiuose, suteikia pagalbą policijai.
Ypatingai kviečiu prisijungti moteris – nenuvertinkite savęs. Tai yra savanoriška veikla, įsitrauki tiek, kiek nori ir gali. Kartais būna įvairiomis veiklomis, mokymais, užimti visi savaitgaliai, o kartais gerokai rečiau susitinkame.
– O kaip būtų pavojaus Lietuvai atveju?
– Jeigu kažkas nutiktų, mes prisijungtume prie Lietuvos kariuomenės.
– Ar tai tavęs negąsdina?
— Atvirkščiai – dabar ramiau jaučiuosi, nes žinau daugiau nei anksčiau: kaip pasiruošti, kaip apsisaugoti. Kai dalyvauji pratybose, ypač trunkančiose ilgesnį laiką, būna sunku: trūksta poilsio, maisto arba yra blogos oro sąlygos, galiausiai ima reikštis nuovargis. Bet gerai pasiruošus viską įmanoma įveikti.
– Kaip tavo šią veiklą vertina aplinkiniai ir kaip į ją žiūri tavo draugas – ar palaiko?
– Žinoma, Dovydui po pratybų tenka bent porą valandų klausytis mano įspūdžių. Apskritai jaučiu didelį palaikymą iš pačių šaulių. Mūsų kolektyvas labai geras, niekas čia tavęs nenuvertina, visi palaiko ir padeda, nepagaili pagyrimų. Manau, kad aplinka ir mane supantys žmonės didele dalimi prisideda prie mano noro būti savanore.
– Negaliu nepaklausti apie tavo versliąją pusę. Papasakok, kaip atsidūrei verslo pasaulyje?
— Kai buvau penkiolikos metų, pradėjau prekiauti pačios gamintais rankdarbiais internete. Po to su jais keliavau po muges, o prieš trejus metus Plungėje atidariau fizinę parduotuvę „Faustus handmade“. Visgi kurį laiką parduotuvėje nebedirbu, viską esu perleidusi mamai, o pati orientuojuosi į kitus darbus bei savęs ieškojimą.
– Kaip tau pavyksta suderinti tokias skirtingas sferas: kūrybą, verslą ir šaulius?
– Mano tėtis yra visų galų meistras, gal dėl to aš irgi noriu kuo daugiau visko išbandyti ir patirti. Turbūt iš to ir gimsta ta energija. Seniau, pamenu, galvojau, kad būsiu tik kūrėja, o dabar mėgaujuosi šauliška veikla ir naujomis patirtimi. Gal tie pokyčiai ateina su skirtingais amžiaus tarpsniais?!
Todėl ir kitiems norėčiau palinkėti išdrįsti ieškoti savęs. Nereikia klausytis kitų nuomonių ir daryti taip, kaip visi daro. Vietoj to išbandykite įvairiausias veiklas, kad suprastumėt, kas patinka, tinka ir sekasi, o kas nesiseka.
Asmeninio albumo nuotr.




Parašykite komentarą