Saulaus Narkaus nuotr.

Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. XV a. gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, XVII a. – 410, XVIII a. – 600. XX a. viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885. Su viena iš jų – nediduke Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia – šiais metais švęsiančią 270 metų sukaktį, kviečiame susipažinti.

Viena seniausių ir mažiausių

Plungės rajono savivaldybėje yra net 13 bažnyčių. Daugiau nei pusė jų – medinės. Viena iš mažiausių ir seniausių ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje – Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia, stovinti Gegrėnų kaime, 6 kilometrai į pietvakarius nuo Žemaičių Kalvarijos, Plungės rajone.

Gegrėnų gyvenvietė visuomet buvo nedidelė, todėl bažnyčia, statyta dvaro su palivarku valdose, buvo pastatyta taip pat nedidukė. Dėl to ji ilgai veikė kaip Žemaičių Kalvarijos filija ir tik 1940 metais tapo atskira Gegrėnų parapija. Sumažėjus gyventojų, kunigas į bažnyčią aptarnauti tikinčiųjų atvykdavo iš kitos vietovės.

Bažnyčią Gegrėnuose 1754 metais pastatė Mykolas Venslauskas ir dovanojo jai daugiau kaip valaką žemės (21,38 ha). Kad bažnyčią savo lėšomis rėmė bajorai Venslauskiai, atspindi ir priekiniame bažnyčios kupole iškeltas metalinis saulutės formos kryžius su šios giminės herbu.

Tuo metu Lietuvoje buvo paplitęs iš Ispanijos atėjęs tikėjimas į Jėzų Nazarietį. Tikėta, kad Jėzaus Nazariečio skulptūros yra stebuklingos, suteikiančios įvairių malonių tikintiesiems: išpildančios jų prašymus ir maldas. Tada ir Gegrėnų bažnyčioje didžiajame altoriuje buvo įkomponuota Jėzaus Nazariečio skulptūra, sukurta liaudies meistro. Ji ten stovi iki šiol, o anksčiau net būdavo perrengiama medžiaginiais drabužiais pagal liturginį laikotarpį.

Saulaus Narkaus nuotr.

Gegrėnų bažnyčiai šiais metais – 270 metų

Bažnyčia priklauso archajiškajam sakralinės architektūros tipui. Daug kartų remontuota, bet jos planinė struktūra ir vidaus erdvė beveik nepakito. Bažnyčia yra paaukštinto gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano su trisiene apside ir zakristija dešinėje pusėje.

Išlikę ir iki šių dienų bažnyčioje tebestovi garsaus Lietuvos meistro Martyno Masalskio 1908 m. pastatyti vargonai. Originalus ir retas šios bažnyčios interjero elementas – į apsidę atsiveriančios nedidelės fundatorių ložės. Yra 3 mediniai barokiniai altoriai, išlikę nuo bažnyčios pastatymo.

1825-aisiais pakeisti sienojai. 1850 metais simetriškai pirmajai pristatyta antroji zakristija. 1882 m. šventoriuje iškilo varpinė, o 1888 m. – nauja klebonija. Tiek bažnyčios interjeras, tiek eksterjeras kuklūs. Prie bažnyčios veikė Švč. Sakramento brolija ir Maldos apaštalavimo brolijos skyrius, įkurtas Lietuvių moterų draugijos skyrius.

Šiemet bažnyčia mini savo 270-ies metų jubiliejų. Šia proga Plungės viešojoje bibliotekoje parengta paroda, kurioje eksponuojama įvairi istorinė medžiaga, susijusi su bažnyčios gyvavimu.