TIC nuotr.

Praė­ju­sią sa­vai­tę mū­sų ra­jo­ne lan­kė­si žur­na­lis­tė, fo­tog­ra­fė Yayoi Ari­mo­to iš Ja­po­ni­jos. Su vieš­nia, ku­rią do­mi­na lie­tu­viš­kos tra­di­ci­jos ir tau­to­dai­lė, su­si­ti­ko­me Plun­gės tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re. Do­mė­jo­mės, ko­kius įspū­džius iš Že­mai­ti­jos fo­tog­ra­fė iš­si­veš į to­li­mą Te­kan­čios Sau­lės ša­lį.

Yayoi Ari­mo­to Lie­tu­vo­je lan­ko­si jau ket­vir­tą kar­tą. Pir­mie­ji du vi­zi­tai bu­vo skir­ti su­si­pa­žin­ti su Vil­niu­mi ir Kau­nu. Per tre­čią­ją vieš­na­gę žur­na­lis­tės marš­ru­tas sie­kė Že­mai­ti­ją ir Klai­pė­dos kraš­tą.

La­biau­siai ja­po­nę mū­sų ša­ly­je do­mi­na tra­di­ci­jos ir tau­to­dai­lė. Šia te­ma ji pla­nuo­ja iš­leis­ti nuo­trau­kų al­bu­mą ir kny­gą. Va­sa­rą fo­tog­ra­fė bu­vo už­su­ku­si į Plun­gę ir, ly­di­ma Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro dar­buo­to­jų, ap­lan­kė Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko eks­po­zi­ci­jas Pla­te­liuo­se. Taip pat sve­čiavo­si „Me­daus klė­te­lė­je“, už­su­ko ir į kai­mo tu­riz­mo so­dy­bą „Prie Žie­de­lio“, kur ra­ga­vo že­mai­tiš­kų pa­tie­ka­lų, o nak­voti ap­si­sto­jo kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je „Po ąžuo­lais“. Už­ga­vė­nių kau­kių eks­po­zi­ci­ja Pla­te­liuo­se taip su­do­mi­no vieš­nią, kad ji pa­ža­dė­jo su­grįž­ti ir da­ly­vau­ti pa­čio­je žie­mos iš­va­ry­mo šven­tė­je. Sa­vo pla­ną įgy­ven­di­no – ko­vo pra­džio­je vėl at­vy­ko į Plun­gę.

Pir­mą­ją ant­ros vieš­na­gės ra­jo­ne die­ną, ly­di­ma tu­riz­mo spe­cia­lis­čių, žur­na­lis­tė ap­lan­kė vie­tas, su­si­ju­sias su dai­li­nin­ko ir kom­po­zi­to­riaus Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio gy­ve­ni­mu, ku­rio kū­ry­ba, kaip ir Jo­no Me­ko dar­bai, ja­po­nams pui­kiai ži­no­mi. Ant­rą­ją die­ną, kaip ir bu­vo pla­nuo­ta, da­ly­va­vo Už­ga­vė­nių šven­tė­je. Glo­bo­ja­ma Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos ir an­samb­lio „Pla­te­lee“ da­ly­vių vieš­nia su per­si­ren­gė­liais vaikš­čio­jo po žmo­nių so­dy­bas, lan­kė­si įstai­go­se ir gau­dė gra­žiau­sius kad­rus sa­vo nuo­trau­kų al­bu­mui.

„Bu­vo la­bai sma­gu. Tu­rė­jau ga­li­my­bę ne tik da­ly­vau­ti tra­di­ci­nia­me ren­gi­ny­je, bet ir iš ar­ti pa­ma­ty­ti, kaip gy­ve­na žmo­nės – tai uni­ka­li pa­tir­tis. Džiu­gi­no šil­tas ir ma­lo­nus pla­te­liš­kių bend­ra­vi­mas. Nors ne­ga­lė­jo­me su­si­kal­bė­ti, jau­čiau jų nuo­šir­du­mą, dos­nu­mą. Grį­žau ap­do­va­no­ta me­du­mi ir ki­to­mis lie­tu­viš­ko­mis gė­ry­bė­mis“, – da­li­jo­si įspū­džiais pa­šne­ko­vė.

Yayoi Ari­mo­to pa­sa­ko­jo, kad ir Ja­po­ni­jo­je, to­je ša­lies da­ly­je, ku­rio­je ji gy­ve­na, esa­ma pa­na­šios šven­tės. Tik jos idė­ja – ne iš­va­ry­ti žie­mą, o ap­si­sau­go­ti nuo jos. Šven­tės da­ly­viai už­si­de­da vel­nio kau­kes ir bars­to so­jų pu­pe­les. Šis pa­pro­tys sim­bo­li­zuo­ja vi­sų blo­gy­bių – li­gų ir ki­tų ne­ge­rų da­ly­kų – iš­bars­ty­mą. O šiau­ri­nė­je ša­lies da­ly­je, kur žie­mos šal­tes­nės ir dau­giau snie­go, vyks­ta fes­ti­va­lis, dar pa­na­šes­nis į lie­tu­viš­kas Už­ga­vė­nes – jo me­tu at­si­svei­ki­na­ma su žie­ma.

Pak­lau­sė­me vieš­nios, ko­kią nuo­mo­nę apie Lie­tu­vą su­si­da­rė per tuos ke­tu­ris vi­zi­tus. „Lie­tu­va – is­to­ri­ja ir kul­tū­ra tur­tin­ga ša­lis, bet di­džiau­sią įspū­dį man pa­li­ko žmo­nės – šil­ti, leng­vai bend­rau­jan­tys. Mū­sų ša­lys pa­na­šios miš­kais, tik Ja­po­ni­ja dau­giau kal­nuo­ta, dau­giau tu­ri jū­ros, sa­lų. Lie­tu­va – ly­gu­mų ša­lis, o ly­gu­mos ma­ne vei­kia ra­mi­na­mai“, – kal­bė­jo Yayoi Ari­mo­to.

TIC nuotr.

Žur­na­lis­tė sa­kė, kad pir­mą kar­tą at­vyk­da­ma į šią Eu­ro­pos da­lį ji tu­rė­jo už­duo­tį – pa­ra­šy­ti straips­nį apie Baltijos ša­lių mo­te­ris. Ga­li­mos pa­šne­ko­vės Es­ti­jo­je ir Lat­vi­jo­je bu­vo su­pla­nuo­tos iš anks­to, o Lie­tu­vo­je jų ieš­ko­jo eksp­rom­tu. Vis dėl­to žur­na­lis­tei ne­sun­kiai pa­vy­ko su­ras­ti no­riai bend­ra­vu­sias mo­te­ris – straips­nio he­ro­jė­mis ta­po gro­žio sa­lo­ne be­si­lan­kiu­si mo­te­ris ir gat­vė­je su­tik­ta praei­vė.

„Su Baltijos šalių mo­te­ri­mis leng­va bend­rau­ti, ry­šys už­si­mez­ga grei­tai. Jos to­kios na­tū­ra­liai at­vi­ros, nuo­šir­džios, eksp­re­sy­vios, ma­lo­nios. Pas­te­bė­jau, kad lie­tu­vai­tės vie­nu me­tu ga­li dirb­ti ke­lis dar­bus, yra ku­pi­nos įvai­rių ge­bė­ji­mų ir idė­jų. Pa­bend­ra­vus su žmo­nė­mis, man lyg ir la­biau su­pran­ta­ma, kaip M. K. Čiur­lio­nis ga­lė­jo bū­ti toks ge­nia­lus dai­li­nin­kas, o kar­tu ir pui­kus kom­po­zi­to­rius. Ma­nau, gal tas įvai­ria­pu­siš­ku­mas ky­la iš to, kad žmo­nės čia vis dar yra ar­ti gam­tos, kad iš jos se­mia­si įvai­riau­sių min­čių ir idė­jų“, – ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių vieš­nia ir pri­dū­rė, kad net šyp­se­nų jai Lie­tu­vos gat­vė­se ne­trūks­ta.

Iš Plun­gės Yayoi Ari­mo­to pla­na­vo vyk­ti į Klai­pė­dą, o pa­sku­ti­nę vieš­na­gės Lie­tu­vo­je die­ną pra­leis­ti lan­kan­tis Ka­ziu­ko mu­gė­je Vil­niu­je, kur ti­kė­jo­si pa­ma­ty­ti daug tau­to­dai­li­nin­kų dar­bų ir pa­da­ry­ti pui­kių nuo­trau­kų bū­si­ma­jam al­bu­mui.

At­sis­vei­kin­da­ma vieš­nia tvir­ti­no, kad vieš­na­gė Plun­gės ra­jo­ne jai la­bai pa­ti­ko. Į Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rės Sand­ros Kas­maus­kie­nės klau­si­mą, ar mū­sų ra­jo­nas, jos nuo­mo­ne, bū­tų įdo­mus tu­ris­tams iš Ja­po­ni­jos, ku­riuos, de­ja, ga­li­ma su­tik­ti tik Vil­niaus, Kau­no ar Šiau­lių gat­vė­se, Yayoi Ari­mo­to at­sa­kė: „Tik­rai tu­ris­tams iš Ja­po­ni­jos jū­sų kraš­tas bū­tų įdo­mus, ta­čiau mū­sų žmo­nių ato­sto­gos trum­pos – dau­giau­sia de­vy­nios die­nos. Pla­nuo­da­mi ke­lio­nes jie ren­ka­si vie­tas, į ku­rias nu­vyk­ti su­gaiš­ta­ma kuo ma­žiau lai­ko, vie­tas, kur pui­kiai iš­vys­ty­tas vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas. Ke­lio­nė į re­gio­ną už­trun­ka, o ir ga­li­my­bės nuo vie­no lan­ko­mo ob­jek­to nu­va­žiuo­ti iki ki­to daug blo­ges­nės nei di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.“

Žur­na­lis­tė pa­ža­dė­jo, kad pa­ti dar ne kar­tą su­grįš į Lie­tu­vą ir ap­lan­kys Plun­gę.

TIC nuotr.