Klaipėdiškis Edmundas Gylys (23 m.) dar vaikystėje pamilo muziką, o tiksliau – akordeono skambesį, ir suprato, kad jo gyvenimas suksis tik meno pasaulyje. Studijuojant konservatorijoje į akį įkrito žavinga medingėniškė Gabrielė. Pabaigę studijas jau abu sugrįžo į Medingėnus ir įnešė naujų vėjų į apsnūdusį miestelio gyvenimą.

Apsuptas šeimos narių dėmesio
E. Gylys kilęs iš pajūrio, Klaipėdos mieste prabėgo jo pačios gražiausios vaikystės akimirkos. Vaikinas džiaugiasi, kad turėjo galimybę nelankyti darželio, o augti bei lavintis prižiūrimas tėvų ir senelių. Būtent šie šeimos nariai buvo pirmieji jo mokytojai, išmokę ne tik pažinti raides, skaičiuoti, supažindinę su teatru, muzika, literatūra, daile, sportu, sodininkyste, buriavimu ir net filosofija.

Edmundas mokėsi Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, teatro krypties klasėje, kur galėjo semtis žinių iš puikių pedagogų: Ritos Andriulionienės bei Karolio Makausko. Šie mokytojai padėjo visapusiškai lavinti iškalbą, sceninę raišką, nuolat skatino dalyvauti skaitovų, pasakorių konkursuose, pasirodyti teatro festivaliuose, vesti renginius mokykloje ir už jos ribų.

Tuo pačiu metu vaikinas prisijungė prie mokyklos choro, o nuo dešimties metų pradėjo lankyti Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklą.

„Pirmoji mano akordeono mokytoja, padėjusi pažinti ir pamilti šį instrumentą, buvo Ligita Rimkutė Narmontienė. Baigęs muzikos mokyklą įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, čia mokytojos metodininkės Marinos Logutenkovos klasėje įvairiapusiškai lavinausi kaip muzikas, tobulinau grojimo akordeonu įgūdžius.“

Muzika – neatsiejama gyvenimo dalis
Baigęs konservatoriją Edmundas nutarė, kad savo ateities be muzikos jau nebeįsivaizduoja. Vaikinas pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), tad nieko nelaukęs išvyko į Vilnių semtis naujų žinių. Sostinėje turėjo galimybę ketverius metus mokytis muzikos paslapčių ir, žinoma, akordeono meno subtilybių iš išskirtinių šios srities profesionalų: profesorių Raimondo Sviackevičiaus ir Eduardo Gabnio, lektoriaus Tado Motiečiaus, dr. Agnės Dūkštaitės-Malukienės bei dr. Gintaro Balčiūno.

Šiais metais, baigęs profesoriaus R. Sviackevičiaus klasę, klaipėdietis įgijo menų bakalaurą bei pedagogo kvalifikaciją. 23-ejų vaikinas šiuo metu ruošiasi tolimesnėms magistrantūros studijoms LMTA.

Beje, įdomi detalė, kad Edmundo šeimoje tęsiama graži tradicija perduoti šį vardą iš kartos į kartą, tad vaikino tėtis, senelis bei prosenelis – taip pat Edmundai. Pašnekovo teigimu, nešioti šį vardą – didžiulė garbė.

Muzikanto tėvelis yra buriuotojas, jau daug metų besisukiojantis burių siuvimo ir jachtų remonto versle. Mama Žieda dėsto psichologiją Klaipėdos universitete bei dirba mokykloje.

„Būtent mamai turiu būti dėkingas, kad atvedė mane į muzikos pasaulį. Pastebėjusi mano muzikinius gebėjimus rudens vidury drąsiai nuėjo į muzikos mokyklą ir paprašė, kad būčiau priimtas. Iš pradžių idėja apie muzikos mokyklą mane neramino, tačiau išimties tvarka Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos direktoriaus Sigito Kuso suorganizuotas mano muzikinių gebėjimų patikrinimas ir pirmosios akordeono pamokos su mokytoja Ligita Rimkute-Narmontiene taip sužavėjo, kad kelio atgal nebebuvo“, – šypsosi vaikinas.

Į kolektyvą atviliojo širdies draugė
Prieš šešetą metų mokydamasis Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje klaipėdietis susipažino su medingėniške Gabriele Budryte. Jos dėka Edmundas dabar – Medingėnų kapelos „Medinga“ narys. Pora kapelos repeticijose pradėjo lankytis dar tada, kai kolektyvui vadovavo Gabrielės mama Virgina Budrienė.

Smalsumo vedini du jaunuoliai nuėjo klausytis kapelos atliekamos muzikos, o kartu su kolektyvo nariais pasidalinti viena kita įžvalga apie kapelos repertuarą. Ir ši pažintis taip įtraukė, kad netrukus abu tapo kolektyvo nariais, o Gabrielė ne taip seniai iš mamos perėmė kapelos vairą.

Iš uostamiesčio atvykusiam vaikinui knietėjo kapelos atliekamai muzikai suteikti daugiau spalvų ir platesnio spektro skambesį. Taip gimė mintis repertuarą paįvairinti mušamųjų bei bosinės gitaros skambesiu. Tuo metu nebuvo kam minėtais instrumentais groti, todėl E. Gylys pasiryžo įvaldyti bosinę gitarą, o Gabrielė – būgnų komplektą.
Muzikantas tikina savęs tikrai nelaikantis šių instrumentų žinovu, bet su dideliu užsidegimu muzikuodamas ir eksperimentuodamas nuolat tobulėja ir patiria naujų atradimų žavesį.

„Bendrauti su žiūrovais užlipus į sceną man patinka jau nuo vaikystės. Panašu, kad tai daryti teks ir toliau kaip kapelos „Medinga“ nariui“, – atviravo vaikinas ir prisipažino, kad nuo rugpjūčio pradžios matuojasi ir naują – Plungės kultūros centro renginių organizatoriaus – amplua.

Svajonės formuoja charakterį
Gausybė renginių, nesibaigiančių repeticijų, pasirodymų ir kitų veiklų įtraukia į besisukantį ratą – tik spėk suktis į visas puse. Vaikinas turi ne vieną pomėgį ir hobį, gaila tik, kad laiko viskam neužtenka. E. Gylį žavi įvairios meno formos, mokslas, vaikinas stengiasi domėtis pasauliu iš įvairių perspektyvų.

Muzikantui itin svarbus ir sportas, patinka kelionės, filmai, knygos ir kiti smagūs užsiėmimai. Pastaruoju metu labai daug džiaugsmo į Edmundo ir Gabrielės namus bei širdis atneša žavus augintinis – anglų buldogas Rikis.
O apie ką šis jaunas ir veržlus žmogus svajoja, kokią ateitį piešia?

„Niekada nemokėjau gerai atsakyti į klausimą apie svajones. Galbūt todėl, kad svajonės man yra kaip procesas, kaip vidinė kryptis, skatinanti judėti, keistis. Gal dėl to labiau vertinu ne konkrečius tikslus, bet patį procesą, įgautas patirtis, kurios keičia ir formuoja mane patį. Svajonės nuolat kinta kartu su mano suvokimu“, – teigia pašnekovas.