Simonos Stuopelytės nuotr.

Plungės atvirame jaunimo centre nuo rugsėjo mėnesio darbuojasi du savanoriai – Matthew Nolanas iš Airijos ir Isabella Platter iš Austrijos. Džiugu, kad dar turėjome progą pabendrauti su savanoriais prieš jiems netrukus išvyksiant iš Lietuvos. Kalbėjomės apie įvairiausius dalykus: pradedant mūsų jaunimu, savanoryste ir baigiant įvairiomis šalimis, kurias jie jau yra aplankę.

– Labai smagu, kad sutikote pasidalinti savo mintimis su mūsų skaitytojais. Papasakokite daugiau apie save.
Matthew: – Gimiau Dubline, Airijoje, bet mokyklą lankiau Belgijoje. O kai man buvo septyniolika metų, grįžau mokytis ir studijuoti į Airiją. Nuo to laiko esu aplankęs keletą šalių.

Į Lietuvą atvykau kovo mėnesį. Dirbau Rietave anglų kalbos mokytojo asistentu iki rugpjūčio mėnesio. Ten dirbau su jaunesnio amžiaus vaikais, bet man labiau norėjosi su vyresniais. Tad gavau pasiūlymą atvykti į Plungės atvirą jaunimo centrą. Čia sėkmingai darbuojuosi jau nuo rugsėjo.

Man patinka keliauti, tad savanorystė buvo puiki galimybė ir pakeliauti, ir įgyti naujos darbo patirties. Savanoriauti pagal „European Solidarity Corps“ programą galima tik vieną kartą. Taigi negalėjau nepasinaudoti šia proga.

Isabella: – Į Lietuvą atvykau rugpjūtį, o Plungės atvirame jaunimo centre pradėjau savanoriauti rugsėjį. Esu iš Austrijos. Ne taip seniai baigiau vidurinę mokyklą. Nenorėjau iškart studijuoti. Nusprendžiau pagyventi kitoje šalyje, įgauti naujos patirties, patirti įspūdžių. O po savanoriavimo planuoju grįžti į gimtinę ir studijuoti informacines technologijas.

– Kodėl pasirinkote Lietuvą? Gal buvo kitų galimybių?
Matthew: – Ši savanorystės programa yra kiekvienoje Europos šalyje. Lietuva buvo mano antrasis pasirinkimas. Pirmąjį pasiūlymą, kurį gavau, atmečiau, nes ten vykti nenorėjau. Beje, savo mokykloje buvau sutikęs lietuvių ir latvių, tai žinojau, ko galiu tikėtis.

Isabella Platter asmeninio albumo nuotr.

Isabella: – Užsiregistravusi į savanorystės programą žiūrinėjau galimus variantus. Pamačiau, kad Lietuvoje ieško savanorių dirbti Jaunimo centre. Skelbimas skambėjo labai viliojamai – mane sudomino darbas su jaunimu. Ir aš iškart užpildžiau prašymo formą.

Savanorystės programa siūlo įvairias galimybes, lietuviai taip pat gali vykti į mūsų ir kitas šalis.

– Kokie didžiausi Lietuvos ir jūsų šalies skirtumai?
Matthew: – Oras čia tikrai kitoks. Ypač žiemą – šalta, būna sniego.

Isabella: – Čia gamta labai skiriasi. Lietuvos reljefas gana lygus, o mes turime Alpių kalnus. Skiriasi ir temperatūra. Pas mus tikriausiai šalčiausiai yra buvę minus du laipsniai. Čia gerokai šalčiau.

Dar man keista, kad jūs geriate nefiltruotą kavą.

Čionykščiai žmonės atrodo uždaresni, šaltesni, kol jų nepažįsti. Bet kai pradedi bendrauti artimiau – viskas pasikeičia.

– Ar patinka dirbti Jaunimo centre?
Matthew: – Čia dirbti yra labai įdomu, daug įvairios veiklos. Važiuojame į mokymus, įvairius renginius. Pačiame Jaunimo centre turime pakankamai įvairios veiklos. Esame laimingi susipažinę ir dirbdami su lietuviais kolegomis.

Matthew Nolano asmeninio albumo nuotr.

Isabella: – Patinka, kad turime galimybę vykdyti savo projektus. Mėgstu nerti vąšeliu, tad organizavome nėrimo dirbtuvėles. Taip pat domiuosi aplinkos apsauga. Surengiau pristatymą apie gamtą ir jos taršą. Man patinka piešti. Dabar, pvz., dekoruojame vieną sieną.

– Kaip sekėsi pradžioje bendrauti su Jaunimo centro darbuotojais?
Matthew: – Dauguma kalba angliškai, tad puikiai galėjome susišnekėti. Pradžioje buvo gana sunku priprasti prie lietuvių kalbos. Bet mums patinka mokytis.

Isabella: – Mums tikrai nėra nuobodu. Dirbame nuo pirmadienio iki penktadienio, aštuonias valandas per dieną. Ir veiklos turime iki soties.

– Kaip jaunimas priėmė jus? Ar nebuvo sunku surasti ryšį, o gal kliudė kalbos barjeras?
Matthew: – Labai priklauso nuo jaunuolio asmenybės. Vieni drąsesni, kiti – kuklesni. Per įvairius užsiėmimus būna lengviau susidraugauti. Dabar mes mokomės lietuvių kalbos kartą per savaitę. Mums labai patinka.

Isabella: – Su jaunimu bendraujame pagal poreikį. Su vienais, kurie moka anglų kalbą, kalbamės. Su kitais, kurie nekalba angliškai, žaidžiame. O kitą kartą jie ateina su draugais ir leidžia laiką drauge. Tada mes pabūname nuošaliau. Viskas vyksta organiškai.

– Gal susidūrėte su sunkumais bendraudami su mūsų jaunimu?
Matthew: – Mes nesame turėję jokių problemų su jūsų jaunimu. Niekada nebūname vieni su jais, visada padedame Jaunimo centro darbuotojams, kurie yra labiau ir tiesiogiai įsitraukę į darbą su jais ar susipažinę su jų problemomis. Ir jauni žmonės čia ateina todėl, kad patys to nori. Netgi jeigu jiems bloga diena, žino, kad ras prablaškančios veiklos.

– Kaip jaučiatės Plungėje? Ar svetingai buvote priimti, ar lengvai adaptavotės?
Matthew: – Jaučiu, kad žmonės domisi manimi, sulaukiu daug dėmesio. O Airijoje aš esu eilinis žmogus.

Teko priprasti prie kitokio maisto ir parduotuvių. Taip pat oras kitoks. Labai smagu būna vasarą, kai šilta ir saulėta. Pas mus Airijoje dažnai apsiniaukę. Airiai mėgsta keliauti po kitas šalis ne tik dėl turizmo, bet ir dėl geresnio oro.

Taip pat didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau didmiesčiuose. Plungė yra mažas miestas. Gal kaip jaunam žmogui truputį čia trūksta veiklos. Bet geras dalykas yra ramybė.

Keliavome ir Lietuvoje – buvome Trakuose, Vilniuje, Birštone, Klaipėdoje, Palangoje.

Isabella: – Man labai patinka Lietuva. Būkite malonūs vieni kitiems ir laimingi (pašnekovė tai pasakė lietuviškai).

Mes gyvename pačioje Plungėje. Smagu, kad čia tiek daug gamtos, Plungės jūra ir kt. Labai gera pasivaikščioti. Pastebėjome, kad vasarą vyksta tikrai daugiau veiksmo.

Matthew Nolano asmeninio albumo nuotr.

Isabella Platter asmeninio albumo nuotr.

Matthew Nolanas ir Isabella Platter

– Kokie jūsų pastebėjimai dėl mūsų jaunimo?
Matthew: – Dažnai sutinku jaunuolių, kurie niekada nebuvo išvykę už Plungės ribų. Manau, kad būtų didelė nauda, jei jie galėtų praplėsti savo akiratį, savanoriauti, keliauti.

– O ką veikiate laisvalaikiu?
Matthew: – Kartais sutinkame kitų savanorių Plungėje ar kituose miestuose. Vasarą mėgau vykti vienas pats į Klaipėdą. Taip pat patinka fotografuoti. Pamenu, kaip keliavau į Vilnių su savo fotoaparatu. Buvo tikrai smagu.

Prieš išvykdamas kaip padėką Jaunimo centre padarysiu savo fotografuotų Plungės vaizdų parodėlę.

Isabella: – Aš mėgstu pasivaikščioti, nerti vąšeliu, kartais skaitau knygas ar tiesiog žiūriu televizorių.

– Kokioje šalyje norėtumėte gyventi?
Isabella: – Sunkus klausimas. Juk yra tiek daug įdomių vietų. Bet gal tai būtų Italija.

Matthew: – Turbūt Prancūzija. Moku prancūzų kalbą.

Jau esu gyvenęs Kinijoje, Airijoje, Lenkijoje, Amerikoje, Belgijoje. Dabar bus ir Lietuva.

Beje, man labai patinka ekonominės kelionės, nesirenku penkių žvaigždučių viešbučių – taip galima daugiau patirti.