Plungės rajono savivaldybės nuotr.Po praėjusią savaitę surengto Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame daugiau nei pusę valandos diskutuota, ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Danutės Jarašiūnienės atžvilgiu, socialinėje erdvėje užvirė diskusija dėl šios situacijos dviprasmiškumo: tyrimo būtinybės, nors jo pabaiga kaip ir aiški, kadangi apskundimo terminai pasibaigę. „Politinis farsas ir spektaklis“, – taip internautai apibūdino vykusį posėdį, kurio centre – Savivaldybės viešųjų ryšių specialistės skundas.
Pradžių pradžia
Tarnybinio nusižengimo tyrimas kontrolierės atžvilgiu pradėtas būtent Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus viešųjų ryšių specialistės Sigitos Tauginaitės 2025 m. spalio 28 d. prašymo „Dėl tarnybinio tyrimo atlikimo paviešinus asmens duomenis“ pagrindu.
Visos šios nemalonios situacijos kontrolierei pradžia – balandžio mėnuo, kai Antikorupcijos komisija nagrinėjo, kaip S. Tauginaitė buvo įdarbinta viešųjų ryšių specialiste, kai tokias pareigas jau užėmė kitas asmuo. Komisijai buvo paaiškinta, jog specialistė priimta laikinai, trims mėnesiams, kol vyks Plungės logotipo viešinimas. Viešinimas jau seniai baigėsi, o S. Tauginaitė kaip dirbo, taip ir dirba. Būtent po minėtojo Antikorupcijos komisijos posėdžio kontrolierė suabejojo gautos informacijos teisingumu ir, turėdama prieigą prie duomenų valdymo sistemos „Kontora“, rado ten Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą raštą, kad S. Tauginaitė įdarbinta ne trims mėnesiams. Taip pat buvo nurodytas jos darbo užmokestis. Turima informacija kontrolierė pasidalijo su Antikorupcijos komisijos pirmininku, Savivaldybės tarybos opozicijos atstovu Robertu Endriku. Tie, kurie žino šio politiko būdą ir jo kalbos manierą, t. y. „žodžių nevyniojimą į vatą“, turbūt nenustebo pamatę, kad šią informaciją jis paviešino feisbuke. Štai čia ir „įsijungė“ stebuklingasis Asmens duomenų apsaugos įstatymas ir noras pasiskųsti.
Žinoma, keistai atrodo, kad prašymas pradėti tyrimą kontrolierės atžvilgiu Savivaldybės administraciją pasiekė po pusės metų, bet, kaip sakė Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Donata Norvaišienė, kiekvienas žmogus turi teisę skųstis ir norėti apginti savo teises.
Teisybės dėlei paminėsime, kad nors tarybos opozicija ir teikė rimtus argumentus dėl praleistų terminų pradėti tyrimą, dauguma nusprendė – tyrimas bus. Komisija – ne iš savų, o iš trijų kaimyninių rajonų savivaldybių – Kretingos, Gargždų ir Telšių – deleguoti asmenys.
Ką veikia viešųjų ryšių specialistai?
Ši istorija dar turės tęsinį, tad būtinai ją seksime. Kadangi joje figūruoja viešųjų ryšių specialistas ir jo atliekamas darbas, pasinaudokime proga ir pabandykime atsakyti į ne kartą redakcijos sulauktus plungiškių pastebėjimus būtent dėl šio darbuotojo darbo Plungės rajono savivaldybėje ir informacijos pateikimo visuomenei. Turbūt ne vienas aktyvus socialinių tinklų sekėjas pastebėjo, kokį turinį savo feisbuko paskyroje skelbia Savivaldybė. „Kas per daug, tas nesveika“, – taip įvertino savo nuomone su „Labas, Plunge“ pasidaliję plungiškiai. Todėl kyla klausimas: ar Savivaldybės viešųjų ryšių specialistas neturėtų apsiriboti rimtų projektų, svarbių susitikimų ir sprendimų, turinčių reikšmės gyventojų kasdienybei, viešinimu, o ne imtis žiniasklaidos vaidmens? Pabandėme pasidomėti, kokia kitų savivaldybių patirtis.
Visų pirma nusprendėme susirasti rajoną, artimiausią Plungei pagal gyventojų skaičių. Remiantis Registro centro duomenimis, šių metų pradžioje Plungės rajono savivaldybėje gyveno 34 691 gyventojas, artimiausia šiam skaičiui – Vilkaviškio rajono savivaldybė (35 594 gyventojai). Šios Savivaldybės interneto svetainėje randame, jog ten taip pat, kaip ir mūsų Savivaldybėje, dirba dvi specialistės, atsakingos už viešuosius ryšius. Tiesa, kurį laiką Plungės rajono savivaldybėje šį darbą dirbo vienas asmuo, vėliau jam į kompaniją priimta S. Tauginaitė. Jos įdarbinimo aplinkybės jau anksčiau tarybos opozicijai kėlė klausimų, esą galimai taip buvo atsilyginta už S. Tauginaitės darbą savivaldos rinkimų metu. Apie tai rašė ir vietos žiniasklaida.
Feisbuko Savivaldybės paskyra – naujienų portalas?
Į mūsų rajono viešųjų ryšių specialisto pareigybės aprašymą įtraukta ir tai, kad jis administruoja Plungės rajono savivaldybės paskyrą feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose. Taigi einame prie turinio feisbuke. Pasižvalgę čia rasime ne tik trumpos informacijos, skelbimų, pranešimų apie vykstančius posėdžius, bet ir ilgiausių švenčių, vizitų, darbų užbaigimo momentų aprašymų ir pan. Žinoma, visuose juose dalyvauja visa rajono valdžia ar keli jos atstovai. Tokiomis progomis surašomos ilgiausios „litanijos“ (kartais net pusę laikraščio puslapio užimančios – aut. past.), informacija papildoma fotografijomis. Tik kone kiekvienoje nuotraukoje matysime valdžios atstovus įvairiais rakursais.
Ar tikrai būtina feisbuke išsamiai aprašyti, kur valdžia dalyvavo, ką kiekvienas pasakė, kitaip tariant, paviešinti kiekvieną „krebžtelėjimą“. Renginių, svarbių įvykių aprašymas – žiniasklaidos darbas. Žinoma, galėtume sakyti, kad reikia džiaugtis, jog kažkas mums palengvina darbą, bet… Tiesa tokia, jog jau kurį laiką apie tai, kas vyksta Savivaldybėje, ir mes, vietos žiniasklaida, sužinome perskaitę jau parengtą informaciją Savivaldybės paskyroje socialiniame tinkle. Ką tai reiškia? Ar toks informacijos pateikimas neleidžia daryti prielaidos, jog visuomenei pateikiama tai, kas paranku valdžiai?
Kai Savivaldybė, skelbdama savo ruošiamą informaciją, tampa panaši į žiniasklaidos priemonę, kyla pavojus demokratijai, informacijos skaidrumui. Savaime suprantama, Savivaldybė gali teikti viešąją informaciją, bet jokiu būdu neturėtų imtis žiniasklaidos vaidmens! Kodėl tokia praktika ydinga? Pirmiausia dėl to, kad, kaip jau minėta, labai tikėtina, jog tokiu atveju pažeidžiamas objektyvumo principas – pateikiama tik teigiama, Savivaldybei palanki informacija, o kritika nutylima. Būtent dėl šios priežasties – kai Savivaldybė „vaidina“ žiniasklaidą – mažėja informacijos nepriklausomumas ir visuomenės galimybė susidaryti visapusišką vaizdą. Tai virsta savigyros ir politinės reklamos kanalu, o ne informacijos šaltiniu.
Rizikuojame būti apkaltinti, kad pavydime Savivaldybės pateikiamos informacijos, bet ar tikrai taip yra? Nepatingėjome ir pasižvalgėme po kaimyninių savivaldybių paskyras feisbuke, paskaitinėjome, kokia informacija viešinama, kokie vaizdai fiksuojami, ir įsitikinome, kad ne šiaip „orą virpiname“.
Kretingos rajono savivaldybėje metų pradžioje gyveno 39 555 gyventojai, Savivaldybėje dirba viena viešųjų ryšių specialistė. Feisbuke – trumpa ir aiški informacija su nuorodomis į išsamesnę informaciją, priklausomai nuo informacijos šaltinio (Savivaldybės interneto svetainė, įstaigų interneto svetainės ir pan.). Ilgų, pusę laikraščio puslapio užimančių, straipsnių neaptikome.
Mažeikių rajono savivaldybė – 54 753 gyventojai, keturios viešųjų ryšių specialistės, kuruojančios tam tikras sritis. Kaip ir Kretingoje, feisbuko paskyroje – trumpa kelių ar keliolikos sakinių informacija.
Tokias pat tendencijas matome ir Telšių rajono savivaldybės paskyroje: trumpai, aiškiai, be ilgų išvedžiojimų ir straipsnių. Į akis krito dar vienas skirtumas – nuotraukos, kurias įvardytume taip: dėmesys valdžios atstovams – minimalus.
Kai turi su kuo palyginti, gali ir nuomonę susidaryti. Mūsų rajono viešinimo specialistės dirba labai rimtai, tik ar dėmesys nukreipiamas ten, kur reikia? Savivaldybės feisbuko paskyra panašėja į asmenines kai kurių asmenų paskyras.





Parašykite komentarą