
2021 metais savivaldybėse atsirado infrastruktūros plėtros mokestis. Juo „apdovanojami“ fiziniai ir juridiniai asmenys, ketinantys statyti gyvenamuosius ar kitus pastatus, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūra. Tiesa, nors mokestis buvo patvirtintas, tačiau jį rinkti pradėta ne iškart. Na, o sumokėti mokesčiai nugula į Infrastruktūros plėtros rėmimo programos eilutę. Kur panaudoti šiuos pinigus, sprendžia atsakingas savivaldybės skyrius, o palaiminimą turi duoti taryba.
Tai ir buvo padaryta Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Beveik pusė sumos numatyta autobusų stotelėms įrengti.
Autobusų stotelės prieš kurį laiką buvo viena iš pagrindinių temų, dėl kurių kirtosi valdančiosios daugumos ir opozicijos nuomonės. Kitaip tariant, buvo už ką „tarkuoti“. Be kritikos neapsieita ir šį kartą.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad praėjusiais metais su statytojais buvo sudarytos 9 infrastruktūros plėtros sutartys. Iki metų galo buvo gauta 182 157,26 euro. Reikia paminėti, jog mokestis ne visiems statytojams skaičiuojamas vienodai. Jo dydis priklauso nuo to, kokioje vietoje – prioritetinėje ar neprioritetinėje – ruošiamasi statyti. Tad iš prioritetinės teritorijos surinkta 49 554,78 euro, iš neprioritetinės – 132 602,48 euro. Programos likutis – atitinkamai 131 460,74 Eur ir 62 001,61 Eur.
Programos lėšos gali būti naudojamos tik infrastruktūrai, reikalingai savivaldybės viešosioms paslaugoms teikti. Todėl nuspręsta Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšas skirti prisidėti prie autobusų stotelių infrastruktūros plėtros prie ugdymo įstaigų ir Plungės rajono savivaldybės gatvių apšvietimo kokybei gerinti.
Na, o lėšos iš prioritetinės teritorijos bus taupomos tol, kol bus suplanuota prioritetinė teritorija planavimo dokumentais arba iniciatoriaus lėšomis įrengtai infrastruktūrai finansuoti.
Finansine išraiška autobusų stotelėms numatoma atseikėti 60 tūkst. eurų, apšvietimui gerinti – per 71 tūkst. eurų.
Administracijos planuose – septynios autobusų sustojimo vietos su paviljonais prie ugdymo įstaigų. Tiesa, realybė gali būti ir kitokia, nes skaičius paimtas vertinant ankstesniais metais gautus rangovų pasiūlymus – stotelės kaina buvo nuo 6 550 iki 10 000 eurų.
Kaip ir minėta, opozicija turėjo dėl ko prikibti. „Kai išgirsti žodį „stotelės“, iškart atsibundi. Mieste situacija blogesnė. 2023 m. – 0, 2024 m. – 1 stotelė. Sprendimui trūksta apibrėžtumo. Pasakyta, kad prie švietimo įstaigų. Gal būtų galima apie kokias proporcijas diskutuoti, kad miestą su stotelėmis atgaivintume. Lyginant su kaimu, atrodome tragiškai“, – klausimą kėlė Adomas Zamulskis.
Net neleisdamas atsakyti sprendimo projektą pristačiusiam Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui Algirdui Pečiuliui, meras Audrius Klišonis suskubo įgelti oponentui: „Noriu pasakyti, kad 2024 m. buvo įrengta 10 autobusų stotelių. Kai jūs buvote komiteto pirmininkas, nebuvo nė vienos stotelės pastatyta. Manau, kad pažanga gana nebloga.“
„Aš nesu skanus“, – į bandymą „įkąsti“ sureagavo A. Zamulskis ir taip pat nepraleido progos atsakyti tuo pačiu, primindamas, jog meras jau ne pirmą kartą pažeidžia reglamentą, pagal kurį jis tik turi vesti tarybos posėdį, o norėdamas dalyvauti diskusijose laikytis tam tikrų procedūrų.
Opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas, papildydamas A. Zamulskio pastebėjimus, siūlė sudaryti stotelių eilę, o kai bus pateikiama informacija apie Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą, žiūrėti, kurioje vietoje labiausiai reikia tvarkytis.
Į tokį pasiūlymą A. Pečiulis replikavo, jog kaimo seniūnijos yra pateikusios poreikį, miesto seniūnija net inventorizavo visas stoteles.
Parašykite komentarą