ELTOS nuotr.

Jau ketvirtus metus Ukrainoje vykstantis karas verčia ir mus susirūpinti ne tik krašto gynyba, bet ir civiline sauga, apie kurią daug dešimtmečių niekas negalvojo. Todėl dabar turime gana liūdną situaciją. Kaip paviešinta praėjusį ketvirtadienį vykusio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, ištikus ekstremaliai situacijai esamose priedangose galėtų prisiglausti tik pusė rajono gyventojų.

Neguodžiantys skaičiai
Savivaldybės tarybos posėdžio metu aptarta rajono civilinės saugos padėtis. Pateikti skaičiai tikrai nedžiugina. Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Mykolo Pronckaus teigimu, šiuo metu Plungės rajone yra įrengtos 23 priedangos. Reikalui esant jose galėtų prisiglausti 20 procentų rajono gyventojų. Šį skaičių būtina pagerinti iki 40 procentų. Taip pat turime 32 kolektyvinės apsaugos statinius. Čia prieglobstį atrastų taip pat ne kiekvienas – statiniai sutalpintų tik 7 tūkstančius gyventojų. Šį skaičių taip pat būtina dvigubinti.

Dar vienas itin svarbus civilinės saugos objektas – perspėjimo sirenos. Jų Plungės rajone yra 12.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus teigimu, mūsų šalyje šiuo metu yra įrengta 1 150 perspėjimo sirenų. Ekstremalių situacijų atveju jų gaudesį girdėtų tik 69 procentai gyventojų. Ketvirtus metus kariaujančioje Ukrainoje situacija geresnė – turima perspėjimo įranga pasiekia 84 procentus gyventojų. Ukrainiečiai turi ir daug didesnį slėptuvių kiekį – net 22 tūkstančius. Karo draskomoje šalyje įrengta ir 63 tūkstančiai priedangų.

Visgi, pastebima, kad situacija po truputį gerėja ir mūsų šalyje. D. Gurevičius akcentavo, jog priedangų plėtros atžvilgiu Lietuva šiuo metu demonstruoja lyderystę. Lyginant su Latvija bei Estija atrodome geriausiai. Pas mus geriau išvystytos ir perspėjimo sistemos.

Viena naujovių – prevencijai skirta mobilioji programėlė „72.lt“. Naudodamiesi ja gyventojas gali sužinoti, kur yra įrengta artimiausia slėptuvė ar priedanga, gauti kitos naudingos informacijos, susijusios su civiline sauga.

Karinis standartas specialiosioms tarnyboms
Posėdžio metu kalbėta ne tik apie tai, kaip užtikrinti reikiamą slėptuvių ir kitų civilinės saugos objektų skaičių. Užsiminta ir apie tai, kad karinio konflikto atveju specialiosioms tarnyboms tektų gelbėti nuolaužų prispaustus žmones, atlikti kitas gelbėjimo operacijas. Tarybos narys Audrius Misiūnas domėjosi, kaip su tuo pavyktų susitvarkyti mūsų ugniagesiams gelbėtojams.

Posėdyje dalyvavęs PAGD direktorius Renatas Požėla teigė jau anksčiau siūlęs įvesti specialiųjų tarnybų karinį standartą. Deja, šis procesas vidaus reikalų sistemoje vyksta labai vangiai. „Jei kalbėsime apie poreikius, yra reikalingos ne tik šarvuotos liemenės. PAGD turi turėti sunkiąją specialiąją techniką. Ji leistų savarankiškai vykdyti griuvėsių šalinimo darbus. Ukrainiečiai turi statybinį padalinį, kuris neokupuotose vietose šalina griuvėsius bei gelbėja žmones“, – tinkamam ugniagesių pasirengimui būtinas detales dėstė R. Požėla.

Pasak M. Pronckaus, per prieš kurį laiką vykusias pratybas buvo ruošiamasi galimam daugiabučio griūties atvejui. Jų metu aktyvuotas ekstremaliųjų operacijų centras. Plungės ugniagesių vadovas sakė manantis, kad esant būtinybei įranga būtų suteikta.

ELTOS nuotr.

Procesai vyksta per lėtai
Tarybos nario Roberto Endriko manymu, civilinė sauga Lietuvoje vystoma per lėtai. „Mes nematome, kad būtų pas mus kas nors statoma arba remontuojama. Valstybė skyrė didesnį finansavimą krašto apsaugai. Atsikąskime gabaliuką ir skirkime jį savivaldybėms pasiruošti. Statykim kažką, darykim. Nes jeigu bus bėda… Bukagalviai, sakyčiau, sprendžia, jeigu skyrė iki 2035 metų lėšų tankams. Ar tais 2035-aisiais dar kariausim su tankais – neaišku, bet kad priedangų reikės, tai faktas. Per trejus metus į tai jau buvo galima atkreipti dėmesį“, – situaciją kritikavo politikas.

Atsakydamas į pastabą R. Požėla atkreipė dėmesį į tai, jog ne taip jau seniai nepakankamai finansuota ir krašto apsauga. PAGD vadovo teigimu, pamažu keičiasi ir civilinės saugos situacija. Seime aptartas daugiakanalės gyventojų perspėjimo sistemos klausimas. Naujo tipo sistema turėtų būti sukurta 2027 m. Ji bus panašaus efektyvumo kaip esanti Ukrainoje.

Pasak svečio, gavus finansavimą iš Europos Sąjungos, šiais metais buvo įsigytos 275 naujos perspėjimo sirenos. Dar šiemet bus pradėti jų įrengimo viešieji pirkimai. Ši įranga bus diegiama vakarų bei vidurio Lietuvoje.

Gvildenamas ir priedangų klausimas. Pasak R. Požėlos, šiemet Vidaus reikalų ministerija papildomai skirs daugiau nei 10 milijonų eurų naujoms priedangoms įrengti ar senoms atnaujinti. Savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas. Baigdamas pasisakymą PAGD vadovas pripažino, jog kai kurie procesai vyksta per lėtai, o kai kas turėjo būti įgyvendinta jau seniai.

Apibendrindamas diskusiją rajono meras Audrius Klišonis teigė, jog plečiant priedangų tinklą reikėtų atsisakyti ydingos konkursų organizavimo praktikos ir skirti tam reikalui lėšų visoms savivaldybėms, kad planuodamos savo biudžetus jos galėtų iš anksto nusimatyti reikiamą sumą ir planuoti darbus į priekį.

„Gynybą mes įsivaizduojame ne tik kaip šaudmenis ar karius. Už kiekvieno kario, kovojančio fronte, stovi kelios dešimtys žmonių. Jie leidžia kariui atlikti savo darbą“, – klausimo svarstymą reziumavo meras.

Pasirašytos priedangų atnaujinimo sutartys
Plungės rajone esančiose priedangose galėtų prisiglausti 6 702 gyventojai. Deja, poreikis dvigubai didesnis – skaičiuojama, jog priedangų reikėtų daugiau nei 13 tūkstančių nuolatinių savivaldybės gyventojų.

Balandį Plungės rajono savivaldybė pasirašė priedangų plėtros finansavimo sutartį. Planuojama modernizuoti penkias miesto strateginiuose objektuose esančias priedangas: „Saulės“ gimnazijoje, Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centre, Akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje, Mykolo Oginskio meno mokykloje ir Plungės ligoninėje.

Iš Valstybės gynybos fondo tam skirta beveik 200 tūkstančių eurų. Modernizacijos metu šiuose objektuose planuojama atnaujinti vėdinimo sistemas ir užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą. Taip pat bus įrengti apsauginiai skydai. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2026 m. lapkričio.

Analogišką sutartį birželio pradžioje pasirašė ir Rietavo savivaldybės administracija. Rietave bus atnaujintos trys priedangos: Lauryno Ivinskio gimnazijoje, Rietavo lopšelyje-darželyje ir socialinės paskirties gyvenamajame pastate Plungės g. 18. Valstybės gynybos fondas šio projekto įgyvendinimui skyrė 104 500 eurų. Numatoma, jog modernizacijos darbai bus baigti iki kitų metų gruodžio.