Jurgitos Naglienės nuotr.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi vadinamoji Plungės rajono savivaldybės želdynų komisija sprendė neeilinį klausimą – ką daryti su medžiais, kurie savo šakomis gožia keliuką, vingiuojantį Lieplaukalės kaime, Babrungo seniūnijoje, palei Šiaulių–Palangos plentą. Šiuo keliuku Vilniuje registruota UAB „Wind it“ jau kitąmet ketina gabenti dviejų vėjo jėgainių, suplanuotų statyti čia pat, Jodėnų kaime, komponentus, o pakelėj augantys medžiai šiam darbui maišys. Todėl įmonė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti šiuos medžius šalinti.

Planuojami paruošiamieji darbai
Kaip žinia, visus tokius prašymus svarsto Plungės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija. Gavusi UAB „Wind it“ prašymą pašalinti 17 saugotinų beržų ir 14 saugotinų uosių, trečiadienį ji surengė išvažiuojamąjį posėdį į Lieplaukalės kaimą.

Žvyruotas kelias, turintis Paribio gatvės pavadinimą, niekuo nesiskiria nuo kitų panašių kaimiškų keliukų, vingiuojančių per dirbamus laukus. Nebent tik tuo, kad palei vieną jo šoną driekiasi Šiaulių–Palangos plentas.

Bet dar šiemet Paribio gatvėje prasidės didesnis judėjimas. Leidimą Plungės rajone, Babrungo seniūnijoje, statyti dvi vėjo jėgaines gavusi UAB „Wind it“ žada šiemet sutvirtinti šį keliuką, o kitąmet juo gabenti didžiulių gabaritų vėjo jėgainių komponentus.

Jurgitos Naglienės nuotr.

Kaip žinia, tokie darbai planuojami su ypatingu kruopštumu, jiems pradedama rengtis gerokai iš anksto. Tas daroma ir šiuo atveju. Dar 2024 metų pradžioje Savivaldybė ir „Wind it“ pasirašė infrastruktūros plėtros sutartį, kuria įmonei leista suremontuoti 2,3 kilometro ilgio kelią ir įrengti aikšteles prie vėjo jėgainių.

Gyventojai liko neišgirsti?
Gavusi šiuos leidimus, įmonė apsižiūrėjo, kad gabenti vėjo jėgainių komponentus jai trukdys palei Paribio gatvę augančios trys dešimtys medžių, tad, kaip minėta, kreipėsi su prašymu leisti juos šalinti.

Žinia apie šį prašymą viešojoje erdvėje pasklido dar vasario mėnesį. Socialiniuose tinkluose aktyviai viešinta ir želdynų komisijos išvažiuojamojo posėdžio data bei vieta. Vis dėlto norinčiųjų savo akimis pamatyti, kaip sprendžiamas medžių likimas, atsirado vos vienas kitas.

Numatytu laiku Paribio gatvėje, be minėtos komisijos narių ir aplinkosaugininkų atstovų, atvyko ir keli vietos gyventojai, pora Tarybos narių, Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė, taip pat du UAB „Wind it“ atstovai.

Gyventojams rūpėjo išgirsti ne tik tai, ar tiktai yra būtina kirsti šiuos medžius. Žmonės garsiai piktinosi, kad leidimas statyti vėjo jėgaines išduotas neatsižvelgus į nepritarimą tam išsakiusius ir parašus rinkusius vietos gyventojus.

Įsipareigojo remti bendruomenes
Vis dėlto želdinių komisijos pirmininkė Roberta Jakumienė ragino susirinkusiuosius nebekelti į viešumą klausimo dėl pačių vėjo jėgainių, mat susirinkta ne to. Susirinkta nuspręsti, leisti pjauti medžius ar neleisti.

Jurgitos Naglienės nuotr.

„Supraskite vieną – jeigu nebūtų būtinybės, mes tikrai nesikreiptume ir neprašytume šito. Bet tokia būtinybė yra. Kai vėjo jėgainių komponentai vežami dviejų juostų keliu, paprastai yra uždaromas eismas ir transportas juda kelio viduriu, kad nieko nekliudytų. O pasukus šiuo keliuku tie medžiai tikrai klius“, – paaiškino UAB „Wind it“ atstovas Darius Narmontas.

Matyt, tikėdamasis prasklaidyti atvykusių vietos gyventojų priešišką nusiteikimą, jis akcentavo, kad aplinkiniai gyventojai nebus nuskriausti. Esą įmonė dieną prieš tai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Babrungo seniūnijos šeimų bendruomene „Tėviškė“ ir su bendruomeninių organizacijų asociacija „Plungės kraštas“. Pirmosios projektams įmonė įsipareigojo per metus skirti po 15 tūkst. eurų, antrosios – 5 tūkst. eurų.

„Mus pakiš po tais malūnais“
Tad bendruomenės finansinę naudą, nešamą vėjo jėgainių, tikrai pajus. O ar pajus ją tie gyventojai, kuriems teks gyventi arčiausiai šių dviejų milžinių?

„Aš jau iš anksto žinau, kad komisija leis medžius šalinti, – komisijai dar net nepradėjus pažymėtų medžių apžiūros pareiškė vienas gyventojų. – Man tik neaišku, kur nueis tie pinigai, kuriuos įmonė sumokės kaip atkuriamosios vertės kompensaciją?“

R. Jakumienė paaiškino, kad tokios lėšos keliauja į Savivaldybės Aplinkos rėmimo specialiąją programą, o iš jos išdalinamos vietos bendruomenių aplinkosauginiams projektams įgyvendinti. Kas sodina medžius, kas sumano vėžių tvenkiny įveisti ar dar kokį „žalią“ darbą nudirbti.

„Mus pakiš po tais malūnais, o kompensacijos dievai žino kur atsidurs“, – dėl tokios tvarkos pyko kitas vietos gyventojas. Ekologė ir seniūnė ragino jį mesti į šalį tokį požiūrį, verčiau aktyviai dalyvauti bendruomenės susirinkimuose ir siūlyti idėjas, kur ir ką už gautas lėšas nuveikti.

Leidimas bus duotas
Vis dėlto dar tą pačią dieną paaiškėjo, kad tų lėšų į Savivaldybės Aplinkos rėmimo specialiąją programą įkris ne tiek ir daug. Įmonei leista pašalinti 14 beržų ir tris egles. Suskaičiuota, kad jų atkuriamoji vertė – tik 4 734 eurai.

„Beržai ir eglės yra antros grupės medžiai, jų vertė ne pati didžiausia. Be to, ir kamienai nestori, vos keliais centimetrais praaugę ribą, nuo kurios medis jau traktuojamas kaip saugotinas. Todėl ir atkuriamoji vertė gaunasi visai nedidelė. Jei šie medžiai augtų mieste, atkuriamoji vertė skaičiuojant būtų dvigubinama, o augantiems kaime šis koeficientas netaikomas“, – paaiškino R. Jakumienė.

Jurgitos Naglienės nuotr.

Pasak jos, balsuojant, leisti kirsti medžius ar ne, du komisijos nariai pasisakė prieš, keturi – už. Be to, apžiūrėjus medžius nustatyta, kad matininkas apsiriko ir drebules palaikė uosiais. „Uosių neradome, tik drebules, o jos nelaikomos saugotinais medžiais“, – pridūrė ekologė.