Knygoje – kelias kartas plungiškių priėmusio gydytojo šeimos istorija

2025 m. rugpjūčio 2 d.

Žurnalistė

„Nors gyvenu Kaune, tačiau širdimi tebesu Plungėje – kitaip negaliu“, – sakė Margarita Gūžytė Pusčienė, Plungėje daug metų gyvenusio ir dirbusio ginekologo Donato Gūžio dukra

Praėjusią savaitę Plungės viešoji biblioteka kvietė į knygos apie Gūžių giminę „Čia mūsų pradžia“ pristatymą. Vyresnės kartos plungiškiai puikiai prisimena nuo 1945 iki 1982 metų ligoninėje dirbusį ir daugybę kūdikių priėmusį ginekologą Donatą Gūžį bei charizmatiškąją jo žmoną akušerę Liudviką. Jųdviejų vaikai bei vaikaičiai nutarė surinkti ir į knygą suguldyti biografinius faktus ne tik apie savo tėvus, bet ir apie senelius, mat Donato tėvas Jurgis buvo garsus tarpukario Lietuvos pedagogas, kūrė lietuviškas mokyklas, tad jo gyvenimas – taip pat vertas plunksnos.

„Liko draugai, prisiminimai ir kapeliai“

Knygą Plungės viešojoje bibliotekoje pristatė Donato ir Liudvikos Gūžių dukra Margarita Pusčienė ir vaikaitė Rūta Švabauskienė, susitikime dalyvavo ir Gūžių sūnus Vytautas, kiti artimieji. Į knygos pristatymą atvyko ir gausus būrys Donatą bei Liudviką pažinojusių plungiškių, keli kartu dirbę medikai.

M. Pusčienė pasidžiaugė, kad į knygos pristatymą atvyko toks gausus būrys plungiškių – ir pažįstamų, ir nepažįstamų. Daugelio jų atminty dar gyvi prisiminimai apie Donatą ir Liudviką Gūžius, nors Plungėje beveik neliko jų gyvenimą liudijančių ženklų. Nebėra ir jų pasistatyto namo, stovėjusio Babrungo slėnio prieigose, J. Biliūno gatvėje. Jo vietoje prieš kurį laiką iškilo naujas modernus statinys, kuriame veikia grožio salonas, advokato kontora, kitos įstaigos.

Medikų dukra pasakojo neretai iš aplinkinių sulaukianti klausimo, kas tebesieja ją su Plunge. „Būna, žmonės sako – tai Plungėje nieko ir nebeliko?! Liko draugai, prisiminimai ir kapeliai“, – sakė moteris, jau dešimtmetį gyvenanti Kaune, o vasaras leidžianti mamos tėviškėje Žarėnų apylinkėse.

Dvi priešingybės
Knygos pristatymo renginį vedusi bibliotekininkė Otilija Juozapaitienė Liudviką Gūžienę prisiminė kaip nuolatinę bibliotekos lankytoją, nepraleisdavusią nė vieno čia vykdavusio renginio. Moteris visada išsiskirdavo ryškiu stiliumi, aplinkinius žavėjo savo elegancija, kuri neblėso net Liudvikai sulaukus garbaus amžiaus.

„Mama visada buvo energinga ir karšta kaip ugnis – visiška savo vyro priešingybė, – prisiminė Margarita. – Visada rengdavosi pagal naujausias madas, be to, be galo mėgo leisti laiką miške. Kai prasidėdavo grybai ir uogos, jos namie nebūdavo. Grybauti ir uogauti autobusu važiuodavo net tada, kai jau sunkiai vaikščiojo.“

Liudvika ir Donatas susipažino senojoje Plungės ligoninėje, kuri veikė Telšių gatvėje. Susituokė Varnių bažnyčioje ir įsikūrė nedideliame bute toje pačioje Telšių gatvėje, netoli ligoninės, kur Donatas dirbo ginekologu, o Liudvika – akušere. Vėliau prasigyvenę pasistatė namą J. Biliūno gatvėje, šalia pakvietė įsikurti ir gydytoją Pundzių. Susilaukė trijų vaikų – jau minėtos Margaritos, dabar jau Amžiną Atilsį Kristinos ir knygos pristatymo renginyje dalyvavusio Vytauto.

Priešingai nei mama, tėvukas, kaip prisiminė Margarita, visose situacijose išsaugodavo ramų protą ir santūrumą. „Nesu girdėjusi jo kalbant pakeltu tonu: nei namie, nei ligoninėje, nei bendraujant su kaimynais. Buvo labai tolerantiškas žmogus. Pas tėtį žmonės kreipdavosi įvairiausiais klausimais, bėdai ištikus kviesdavo į pagalbą ir naktį. Todėl mes jo dažnai nematydavom – ne tik per šventes, savaitgaliais, bet ir įprastomis dienomis. O kai būdavo namie, neretai girdėdavome jį su mama diskutuojant įvairiomis medicininėmis temomis. Daugelis terminų mums, vaikams, būdavo nesuprantami ir negirdėti“, – pasakojo M. Pusčienė.

Knygą pristatė Margarita Pusčienė (kairėje) ir Rūta Švabauskienė

Seka prosenelių ir senelių pėdomis
O kaip gimė sumanymas šeimos ir giminės istoriją suguldyti į knygą „Čia mūsų pradžia“? Leidinio pristatymo metu paaiškėjo, kad knygos idėja puoselėta ne vieną dešimtmetį, o iniciatyvos išleisti ją ėmėsi vyriausioji Donato ir Liudvikos anūkė Rūta Švabauskienė. Ji pasakojo visas vasaras praleisdavusi Plungėje pas senelius, šiam miestui išsaugojusi sentimentus ir stiprią trauką iki šiol. Todėl su dideliu užsidegimu ėmėsi sumanymo aprašyti savo senelių ir prosenelių gyvenimus.

Moteris kaip ir seneliai dirba medike – kineziterapeute, kaip prosenelis studijavo ir pedagogiką. Savo bakalauriniam darbui pasirinkusi aprašyti šio prosenelio Jurgio Gūžio biografiją, mat jo indėlis į švietimą labai didelis – tarpukariu jis Lietuvoje kūrė mokyklas.

Jurgis Gūžys, gimęs 1885 m. Rokeliuose (Kauno r.), buvo žymus XX a. pradžios Lietuvos pedagogas. 1919–1920 m. tarnavo Vidaus reikalų ministerijoje, buvo Komisijos Steigiamojo Seimo įstatymui paruošti reikalų vedėjas, paskui Savivaldybių departamento valsčių dalies vedėjas, 1920–1929 m. – Anykščių vidurinės mokyklos direktorius ir lietuvių kalbos ir geografijos mokytojas.

J. Gūžys taip pat buvo šaulys, vadovavo Lietuvos šaulių sąjungos Anykščių skyriui. Nuo 1929 m. dirbo direktoriumi Lietuvos mokyklose: Šėtoje, Radviliškyje, Šilalėje, Žemaičių Naumiestyje, Kuršėnuose, Varniuose. 1945 m., būdamas 60-ies, persikėlė gyventi į Plungę, kur jau buvo įsikūręs sūnus Donatas, ir trejus metus iki mirties dirbo Plungės gimnazijos rusų kalbos ir matematikos mokytoju. Mirė 1948 m., pamokos metu ištikus infarktui.

R. Švabauskienė, sumaniusi išleisti knygą apie prosenelių ir senelių gyvenimus, į ją įdėjo ir savo bakalaurinį darbą, tetų užrašytus prisiminimus, kitą archyvinę medžiagą. Moteris džiaugiasi, kad knyga buvo palankiai priimta giminaičių, o tai jai – didžiausias įvertinimas ir atpildas už visas pastangas.

Otilija Juozapaitienė dėkojo pristatyti knygą atvykusiai jos sumanytojai Rūtai Švabauskienei (kairėje)

Ne tik mokytojas, bet ir autoritetas
Renginio metu susirinkusieji taip pat pasidalino prisiminimais apie Donatą ir Liudviką Gūžius. Medikė Regina Sagatienė pasakojo, kad Donatas jai, jaunai medikei, paskirtai dirbti į Plungę, buvo ne tik mokytojas, bet ir autoritetas.

„Mudu su vyru lenkiam galvą su didele pagarba prieš to žmogaus darbą Plungėje ir jo dorą bei teisingą gyvenimą. Kito tokio žmogaus, kuris būtų toks nuoseklus ir fantastiškas specialistas, man per savo gyvenimą taip ir nebeteko sutikti. Puikiai prisimenu, kaip jis pradėjo mane mokyti, nes atvažiavau čia visiškai žalia. Jo sprendimai visada būdavo puikūs“, – kalbėjo Regina, o Vytautas Sagatys prisiminė vieną epizodą iš jųdviejų su Donatu medžioklės.

Visi, kas pažinojo Gūžių šeimą, tačiau neturėjo galimybės dalyvauti knygos pristatymo renginyje, kviečiami užsukti į Plungės viešąją biblioteką – artimieji jai padovanojo du knygos egzempliorius, kad plungiškiai galėtų perskaityti ir prisiminti žmones, palikusius gilų pėdsaką Plungės istorijoje.