Plungės ligoninės nuotr.

Kai Plungės ligoninės endoskopijų kabinete dirba gydytojas chirurgas gastroenterologas Justas Birutis, čia apsilanko 15, 18, o kartais ir daugiau pacientų, atvykstančių ir iš Plungės, ir iš kitų aplinkinių savivaldybių. Į kolonoskopijos tyrimus atliekantį gydytoją pacientai kreipiasi norėdami išsitirti storąją žarną. Vieniems specialisto pagalbos prireikia suėmus skausmams, kiti kreipiasi apsidrausdami – pagal ligonių kasų kompensuojamą storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

„Kai turime tokią įrangą ir tokią komandą, turbūt ir daugiau pacientų galėtume priimti. „Olympus“ firmos kolonoskopas – ypač modernus naujos kartos aparatas, o kolegos – padėjėjos Vilma ir Alvyda bei kartu su mumis dirbantis gydytojas anesteziologas – tai tie žmonės, su kuriais susikalbėti užtenka žvilgsnio“, – apie savo darbą Plungėje pasakojo gydytojas J. Birutis.

Į gydytoją chirurgą gastroenterologą pacientai kreipiasi su šeimos gydytojo siuntimu. Vienas svarbiausių tikslų – užkirsti kelią onkologinėms ligoms, tiksliau – storosios žarnos vėžiui. „Tad tirdami stebime, ar storojoje žarnoje nėra polipų, kurie gali būti jau suvėžėję arba per laiką gali suvėžėti. Jei randame, iškart juos šaliname. Tačiau diagnozuojame ne tik polipus, bet ir uždegimines žarnyno ligas: opinį kolitą, mikroskopinį kolitą, krono ligą, ištiriame hemorojinius mazgus ir kitas ligas“, – pasakojo gydytojas.

Pasak gydytojo J. Biručio, daugelis žmonių dėl tyrimo nesikreipia, baimindamiesi, kad tai bus skausminga. „Baimintis tikrai nėra ko – kolonoskopijos atliekamos su narkoze. Su vienu pacientu dirbame keturiese – aš, gydytojas anesteziologas ir dvi padėjėjos. Viskas atliekama profesionaliai ir greitai. Po tyrimo žmogus iškart guldomas į atsibudimo palatą, o netrukus ir namo išvyksta. Nepajutęs nei skausmo, nei kažkokio diskomforto. Daugelis – net su šypsena. Tiems, kas bijo narkozės, sakau, kad tai – tik lengvas prislopinimas, primigdymas. Jei ir tai neįtikina, duodu pavyzdį – vaistus, kuriuos naudojame, populiarusis atlikėjas Maiklas Džeksonas vartojo kiekvieną dieną. O čia – tik vienam kartui. Be to, visada akcentuoju, kad pakliuvęs į tokios puikios komandos rankas, žmogus gali jaustis visiškai saugus ir ramus. Tiesa, už tai, kad viskas vyksta sklandžiai, esu dėkingas ne tik savo komandai, bet ir Chirurgijos ir traumatologijos skyriui, gebančiam suvaldyti mūsų darbo krūvius“, – darbo subtilybėmis dalijosi medikas.

Jau minėta, kad radęs polipų, gydytojas iškart juos šalina. Turėdamas aukštos kokybės įrangą, pašalinti gali ne tik mažus polipus, bet ir didesnius. „Jeigu polipas labai didelis, reikalaujantis operacinio gydymo, pacientu taip pat pasirūpiname – iškart išrašome siuntimą, žmogus išvyksta jau žinodamas operacijos vietą ir datą. Taip pat ir tais atvejais, jei randame onkologinę ligą, – paciento negrąžiname šeimos gydytojui, iškart išrašome jam siuntimą pas chirurgą ar onkologą, taip sutaupydami laiko. Kol ateina biopsijos atsakymai, medikai jau turi ir radiologinius tyrimus, o multidisciplininė komanda gali operatyviai nuspręsti dėl gydymo metodo: chirurginis, konservatyvus, chemoterapija, spindulinė terapija.“

Kokie simptomai rodo, kad jau būtina atlikti kolonoskopiją? Gydytojas J. Birutis atsako: „Raudoni signalai, rodantys, kad delsti negalima – kai vargina neaiškūs pilvo skausmai, kurie nepasiduoda vaistams, kai išsivysto mažakraujystė, anemija, kai tuštinamasi krauju, gleivėmis. Taip pat – jei giminėje yra žmonių, turinčių virškinamojo trakto onkologinių susirgimų. Šis faktorius didina jūsų riziką susirgti.“

Anot gydytojo, anksčiau manyta, kad jaunimas gali būti ramus, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių ligos. Deja, dabar onkologinės žarnyno ligos diagnozuojamos ir 30–40 metų žmonėms. „Džiugina tai, kad mūsų tauta eina į Vakarus ir jaunimas savo sveikata rūpinasi labiau nei vyresnieji. Žinoma, ligos jaunėja, bet ir diagnostika ankstyvėja. O kai patologija nustatoma ankstyvoje stadijoje, tada viskas paprasčiau – viską galima padaryti per natūralias angas, išvengiant operacijų ir mažiau traumuojant žmones“, – kalbėjo gydytojas.

Ar onkologinės ligos atvejai dažni? Kaip sakė J. Birutis, tyrimų daugėja, jie atliekami laiku, o tai įtakoja onkologijos atvejų mažėjimą. „Statistika tokia: iš tų pacientų, kurie atvyksta pagal programą ir kurių išmatų testas yra teigiamas, maždaug 3 procentams nustatome onkologiją – adenokarcinomą. Žmonės neretai klysta, kad tik didelis polipas gali suvėžėti. Deja, būna atvejų, kad randame mažą, bet jau piktą. Tik džiaugtis galiu, kad Plungės ligoninėje, dirbdamas naujos kartos „Olympus“ kolonoskopu ir pasitelkdamas specialų apšvietimą, galiu aptikti ir pačius mažiausius pakitimus bei iškart juos pašalinti. Tiesa, visi audiniai, kuriuos pašaliname, siunčiami tyrimui – tik taip galime įsitikinti, kad nieko pikto nėra, o kartais – kad yra. Tiriant dažnai nustatome adenomatinius, hiperplastinius polipus, kurie gali išsivystyti į vėžį. Laiku pašalinus, užkertamas kelias ligai “, – pasakojo gydytojas chirurgas gastroenterologas.

Gydytojas J. Birutis į Plungę atvyksta dukart per mėnesį. Taip važinėja jau antrus metus. Kodėl pasirinko Plungės ligoninę? Gydytojas atsakė: „Pirmiausia – dėl išskirtinio vadovybės požiūrio į darbuotojus. Čia suteikiama galimybė save realizuoti, girdimi gydytojo poreikiai, visada palaikomos jo idėjos. Antra priežastis – komanda, siekianti padaryti maksimaliai, kad tik šio krašto žmonėms būtų geriau. Manau, nedaug tokių ligoninių, kur gydytojas galėtų taip atsiskleisti, nedaug ir tokių atsidavusių darbuotojų, kokius sutikau čia. Esam tikrai puiki komanda. Mano padėjėjos sukasi taip, kad joms, kaip juokauju, sportinius batelius darbe reikėtų nešioti. Vieni kitus suprantame iš judesio: kai aš rišuosi prijuostę, anesteziologas žino, kad jau laikas leisti vaistus. Taip mes efektyviai išnaudojame laiką ir labai daug padarome. Plungiškiai tik džiaugtis gali, savo mieste turėdami tokio lygio sveikatos apsaugą ir ligoninę, turinčią moderniausią įrangą, geriausius specialistus ir teikiančią aukščiausio lygio paslaugas.“

„Žemaitija man – nesvetima. Iš čia kilusi mano močiutė, taip pat ir mano uošvio mama. Taigi turiu žemaitiško kraujo, myliu Žemaitiją, žemaičius ir jų kalbą. Laukiu jų savo kabinete, mielai priimu, važiavau čia, važiuoju ir dar važiuosiu. Nes man čia viskas sava ir priimtina“, – reziumavo daktaras.